Kiaušidžių, Falopijaus vamzdžio ir plačiojo raiščio neuždegiminės ligos

Anatomija

Kiaušidžių, Falopijaus vamzdžio ir plačiojo raiščio neuždegiminės ligos yra susijusios su moters reprodukcine sistema. Kiaušidės yra poriniai organai, esantys mažojo dubens srityje, atsakingi už ovuliaciją ir hormonų, tokių kaip estrogenas ir progesteronas, gamybą. Falopijaus vamzdžiai, taip pat žinomi kaip kiaušintakiai, jungia kiaušides su gimda ir yra svarbūs apvaisinimo procesui. Plačiasis raištis, esantis tarp kiaušidžių ir dubens sienos, palaiko šiuos organus. Šios struktūros yra labai svarbios moters reprodukcinei sveikatai, todėl bet kokie jų sutrikimai gali turėti didelį poveikį vaisingumui ir bendrai sveikatai.

Ligos aprašymas

Kiaušidžių, Falopijaus vamzdžio ir plačiojo raiščio neuždegiminės ligos apima įvairias patologijas, kurios nesusijusios su uždegiminiu procesu, tačiau gali sukelti skausmą, diskomfortą ir vaisingumo problemas. Šios ligos gali būti susijusios su cistomis, navikais, endometrioze ir kitomis būklėmis, kurios veikia šiuos organus. Svarbu, kad šios ligos būtų tinkamai diagnozuotos ir gydomos, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų, tokių kaip nevaisingumas ar organų pažeidimas.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Jos gali apimti hormoninius disbalansus, genetinius veiksnius, aplinkos poveikį ir gyvenimo būdo ypatumus. Hormoniniai sutrikimai gali sukelti ovuliacijos problemas, o endometriozė gali atsirasti dėl atvirkštinio menstruacijų srauto. Be to, tam tikri navikai gali išsivystyti dėl nepalankių genų ir aplinkos veiksnių sąveikos.

Rizikos faktoriai

• Hormoniniai disbalansai – gali paveikti ovuliacijos ciklą ir sukelti cistų formavimąsi.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija gali padidinti tam tikrų ligų riziką.
• Aplinkos veiksniai – kontaktas su tam tikromis chemikalais ir toksinėmis medžiagomis gali turėti neigiamą poveikį reprodukcinei sistemai.
• Gyvenimo būdas – nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka ir stresas gali prisidėti prie ligų vystymosi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti skausmas apatinėje pilvo dalyje, nereguliarūs menstruacijų ciklai, nevaisingumas, diskomfortas lytinių santykių metu, taip pat galimas kraujavimas tarp menstruacijų. Simptomai gali varijuoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos sunkumo ir pobūdžio.

Diagnostika

Diagnozuojant šią ligą, gydytojai dažnai naudoja įvairius tyrimus. Tai gali būti ultragarsinis tyrimas, kuris leidžia įvertinti organų struktūrą, kraujo tyrimai, skirti hormonų lygiams nustatyti, bei MRT arba CT, kurie padeda įvertinti galimus navikus ar cistas. Taip pat gali būti atliekama laparoskopija, siekiant tiesiogiai apžiūrėti vidinius organus ir paimti audinių mėginius.

Gydymas

Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali būti hormonų terapija, skausmą malšinantys vaistai, taip pat chirurginiai metodai, skirti pašalinti cistas ar navikus. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip sveika mityba, reguliari fizinė veikla ir streso valdymas. Naujausios terapijos galimybės gali apimti ir alternatyvius metodus, tokius kaip akupunktūra, kurie gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti bendrą sveikatą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas