Kitas maisto medžiagų perteklius

Anatomija

Kitas maisto medžiagų perteklius yra liga, susijusi su žmogaus organizmo metabolizmu ir maisto medžiagų apykaita. Ši liga paveikia kelias sistemas, tačiau ypatingą dėmesį reikėtų skirti virškinimo sistemai, endokrininei sistemai ir širdies bei kraujagyslių sistemai. Virškinimo sistema neefektyviai apdoroja ir sugeria maistines medžiagas, o tai gali sukelti riebalų kaupimąsi organizme. Endokrininė sistema, ypač hormonai, reguliuojantys medžiagų apykaitą, gali būti paveikta, sukeliant insulinui atsparumą. Širdies ir kraujagyslių sistema taip pat gali patirti neigiamų padarinių, nes per didelis riebalų kiekis kraujyje gali sukelti aterosklerozę ir kitus širdies sutrikimus.

Ligos aprašymas

Kitas maisto medžiagų perteklius apibūdinamas kaip būklė, kai organizmas gauna daugiau maisto medžiagų, nei jis sugeba apdoroti ir panaudoti. Tai gali sukelti nutukimą, metabolinį sindromą ir kitas sveikatos problemas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, įskaitant diabetą, širdies ligas, hipertenziją ir kai kurias vėžio formas. Be to, ji dažnai yra susijusi su gyvenimo kokybės pablogėjimu ir psichologinėmis problemomis, tokiomis kaip depresija ir nerimas.

Ligos priežastis

Pagrindinės ligos priežastys yra per didelis kalorijų vartojimas, nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo stoka, genetiniai veiksniai ir hormoniniai sutrikimai. Per didelis kalorijų vartojimas dažnai yra susijęs su greitu maistu, saldumynais ir kitais maisto produktais, turinčiais daug riebalų ir cukraus. Fizinio aktyvumo trūkumas lemia, kad organizmas neįvykdo reikiamos energijos apykaitos, o tai prisideda prie svorio augimo. Genetiniai veiksniai gali paveikti asmens polinkį kaupti riebalus, o hormoniniai sutrikimai gali trukdyti organizmo gebėjimui reguliuoti medžiagų apykaitą.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su medžiagų apykaitos sutrikimais.
• Genetika – šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti šia liga.
• Fizinio aktyvumo trūkumas – sėslus gyvenimo būdas prisideda prie svorio augimo.
• Mitybos įpročiai – nesubalansuota mityba, gausi riebalų ir cukraus.
• Psichologiniai veiksniai – stresas ir emocinis valgymas gali prisidėti prie maisto perteklių.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti svorio didėjimas, nuovargis, nuotaikų svyravimai, apetito pokyčiai, odos problemos, tokios kaip aknė ar strijos, bei padidėjęs kraujospūdis. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti sunkių simptomų, tokių kaip diabetinės komplikacijos, širdies ligų simptomai ar net depresija.

Diagnostika

Ligos diagnostika apima įvairius tyrimus, tokius kaip kūno masės indekso (KMI) matavimas, kraujo tyrimai, kurie gali parodyti cholesterolio ir gliukozės lygius, bei fizinis tyrimas, vertinantis paciento mitybos įpročius ir gyvenimo būdą. Gydytojas gali rekomenduoti ir kitus tyrimus, tokius kaip ultragarsas, siekiant įvertinti vidaus organų būklę.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Nemedicininiai sprendimai apima mitybos pokyčius, tokius kaip mažesnių porcijų valgymas, subalansuota mityba, fizinio aktyvumo didinimas ir psichologinės pagalbos teikimas. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, skirtus svorio mažinimui, bei hormonų terapiją, jei yra hormoninių sutrikimų. Naujausios terapijos galimybės taip pat gali apimti chirurgines intervencijas, tokias kaip skrandžio apylankos operacijos, skirtos radikaliam svorio mažinimui sunkiais atvejais.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas