Kiti angliavandenių apykaitos sutrikimai

Anatomija

Kiti angliavandenių apykaitos sutrikimai dažniausiai veikia endokrininę sistemą, ypač kasą, kuri atsakinga už insulino gamybą. Insulinas yra hormonas, reguliuojantis gliukozės kiekį kraujyje. Taip pat gali būti paveikti kepenys, kurie atlieka svarbų vaidmenį angliavandenių metabolizme, ir raumenys, kurie naudoja gliukozę energijai gauti. Sutrikus šių organų funkcijai, gali pasireikšti įvairūs metaboliniai sutrikimai, sukeliantys ilgalaikes sveikatos problemas.

Ligos aprašymas

Kiti angliavandenių apykaitos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios neleidžia organizmui tinkamai apdoroti angliavandenių. Tai gali sukelti hiperglikemiją (perteklinį gliukozės kiekį kraujyje) arba hipoglikemiją (per mažą gliukozės kiekį). Šios ligos gali būti paveldimos arba įgytos, ir jos gali turėti rimtų pasekmių, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų pažeidimai ar nervų sistemos sutrikimai. Dėl šių priežasčių ligos atpažinimas ir gydymas yra labai svarbūs sveikatai.

Ligos priežastis

Pagrindinės ligos priežastys gali būti genetikos veiksniai, kurie lemia metabolizmo sutrikimus, taip pat aplinkos veiksniai, tokie kaip netinkama mityba, fizinio aktyvumo trūkumas ir nutukimas. Be to, tam tikros ligos, pavyzdžiui, 1 tipo cukrinis diabetas, gali sukelti angliavandenių apykaitos sutrikimus. Hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimai, taip pat gali paveikti angliavandenių apykaitą.

Rizikos faktoriai

• Nutukimas – padidina insulino rezistenciją, sukeldamas sutrikimus angliavandenių apykaitoje.
• Fizinio aktyvumo stoka – mažina organizmo gebėjimą efektyviai panaudoti gliukozę.
• Netinkama mityba – per didelis cukraus ir rafinuotų angliavandenių vartojimas didina ligos riziką.
• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti angliavandenių apykaitos sutrikimais.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su šiais sutrikimais dėl metabolizmo pokyčių.

Simptomai

• Dažnas troškulys ir dažnas šlapinimasis – gali būti hiperglikemijos požymiai.
• Nuovargis – organizmas nesugeba efektyviai panaudoti gliukozės energijai gauti.
• Neaiškus regėjimas – gali atsirasti dėl didelio gliukozės kiekio kraujyje.
• Svorio kritimas – pastebimas net ir esant normaliai mitybai, ypač 1 tipo diabeto atveju.
• Žaizdų gijimo sutrikimai – lėtesnis gijimas gali būti susijęs su angliavandenių apykaitos sutrikimais.

Diagnostika

Kiti angliavandenių apykaitos sutrikimai diagnozuojami naudojant įvairius tyrimus. Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti gliukozės kiekį. Gali būti naudojamas ir oralinis gliukozės tolerancijos testas, leidžiantis įvertinti organizmo gebėjimą apdoroti gliukozę. Be to, atliekami tyrimai, siekiant patikrinti insulino lygį ir kitų hormonų, susijusių su angliavandenių apykaita, veiklą.

Gydymas

Kiti angliavandenių apykaitos sutrikimai gydomi įvairiais būdais, priklausomai nuo sutrikimo pobūdžio. Medicininiai sprendimai gali apimti insulino terapiją, vaistus, kurie padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, ir hormonų terapiją, skirtą endokrininės sistemos sutrikimams gydyti. Nemedicininiai sprendimai apima mitybos pokyčius, fizinio aktyvumo didinimą ir svorio kontrolę. Naujausios terapijos galimybės gali apimti naujų vaistų kūrimą, kurie efektyviau reguliuoja angliavandenių apykaitą ir sumažina komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas