Kiti antinkščių funkcijos sutrikimai

Anatomija

Antinkščiai yra poriniai endokrininiai organai, esantys viršutinėje inkstų dalyje. Jie susideda iš dviejų pagrindinių dalių: antinksčių žievės ir antinksčių smegenų. Antinksčių žievė gamina svarbias hormonus, tokius kaip kortizolis, aldosteronas ir lytiniai hormonai, kurie reguliuoja įvairias organizmo funkcijas, įskaitant medžiagų apykaitą, kraujospūdį ir imuninę atsaką. Antinksčių smegenys išskiria adrenaliną ir noradrenaliną, kurie yra svarbūs streso atsako reguliavimui. Kiti antinkščių funkcijos sutrikimai gali paveikti šių hormonų gamybą ir reguliavimą, sukeldami įvairius sveikatos sutrikimus.

Ligos aprašymas

Kiti antinkščių funkcijos sutrikimai apima įvairius hormonų disbalansus, kurie gali sukelti tiek hipofunkciją, tiek hipersukciją. Tokios ligos kaip Addisono liga (antinksčių nepakankamumas) arba Cushingo sindromas (per didelis kortizolio kiekis) yra gerai žinomos. Šie sutrikimai gali turėti didelės įtakos paciento gyvenimo kokybei, nes hormonai vaidina esminį vaidmenį reguliuojant organizmo funkcijas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir reikalauja kruopštaus diagnostikos ir gydymo proceso.

Ligos priežastis

Kiti antinkščių funkcijos sutrikimai gali būti sukeliami įvairių priežasčių, įskaitant autoimunines ligas, infekcijas, navikus, genetinius sutrikimus ar ilgalaikį vaistų vartojimą. Pavyzdžiui, Addisono liga dažnai kyla dėl autoimuninės reakcijos, kuri pažeidžia antinksčių žievę. Cushingo sindromas gali atsirasti dėl hipofizės naviko, kuris per daug išskiria adrenokortikotropinį hormoną (AKTH), skatinantį kortizolio gamybą. Rizikos veiksniai gali apimti šeimos istoriją, tam tikras genetines ligas ir aplinkos veiksnius.

Rizikos faktoriai

• Autoimuninės ligos: žmonės, turintys kitų autoimuninių sutrikimų, turi didesnę riziką susirgti antinkščių funkcijos sutrikimais.
• Infekcijos: tam tikros infekcijos, tokios kaip tuberkuliozė, gali pažeisti antinkščius.
• Navikai: hipofizės ar antinksčių navikai gali sukelti hormonų disbalansą.
• Genetiniai veiksniai: šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti tam tikromis ligomis, susijusiomis su antinkščiais.

Simptomai

• Simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo sutrikimo tipo. Addisono liga gali sukelti nuovargį, svorio kritimą, odos tamsėjimą ir hipotenziją. Cushingo sindromas gali pasireikšti svorio didėjimu, raumenų silpnumu, aukštu kraujospūdžiu ir odos pokyčiais. Kitų sutrikimų simptomai taip pat gali apimti nuotaikų svyravimus, miego sutrikimus ir imuninės sistemos silpnėjimą.

Diagnostika

Diagnostika dažnai apima kraujo tyrimus, kurie matuoja hormonų lygius, taip pat šlapimo tyrimus, kad būtų nustatytas hormonų išskyrimo lygis. Papildomos diagnostikos procedūros gali apimti vaizdo tyrimus, tokius kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti antinkščių struktūrą ir nustatyti galimus navikus ar kitus pokyčius. Gydytojas gali atlikti ir stimulo testus, kad įvertintų antinkščių funkciją ir atsaką į hormonų stimuliaciją.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo sutrikimo tipo ir gali apimti hormonų pakeitimo terapiją, kai trūksta tam tikrų hormonų, pavyzdžiui, kortizolio ar aldosterono. Cushingo sindromui gydyti gali prireikti chirurginio gydymo, radioterapijos ar vaistų, kurie slopina hormonų gamybą. Be to, gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas, gali padėti pagerinti pacientų būklę. Naujų terapijų, tokių kaip biologiniai vaistai, tyrimai vis dar vyksta, siekiant rasti efektyvesnių gydymo būdų šiems sutrikimams.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas