Kiti funkciniai žarnų sutrikimai

Anatomija

Kiti funkciniai žarnų sutrikimai yra susiję su virškinimo sistema, ypač su žarnynais, kuris apima plonąją ir storąją žarną. Žarnynas yra esminė virškinimo trakto dalis, atsakinga už maisto medžiagų pasisavinimą ir atliekų šalinimą. Funkciniai sutrikimai gali paveikti žarnyno judrumą, sekreciją ir jautrumą, tačiau dažnai nenustatoma jokių struktūrinių pakitimų. Tai reiškia, kad nors organai yra anatomiškai sveiki, jų funkcija gali būti sutrikusi, sukeliant įvairius simptomus.

Ligos aprašymas

Kiti funkciniai žarnų sutrikimai apima įvairias būkles, tokias kaip dirgliosios žarnos sindromas, funkcinis dispepsija ir kiti sutrikimai, kurių metu žarnyno funkcija yra neadekvati, tačiau nėra organinių priežasčių. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei, sukelti lėtinius skausmus, diskomfortą ir psichologines problemas. Be to, šių sutrikimų dažnis yra didelis, todėl jie tampa reikšmingu visuomenės sveikatos klausimu.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Viena iš jų yra žarnyno mikrobiotos disbalansas, kuris gali paveikti virškinimo procesus. Stresas ir emocinis diskomfortas taip pat gali sukelti žarnyno funkcijos sutrikimus. Be to, mitybos įpročiai, tokie kaip per didelis riebalų ar cukraus vartojimas, gali prisidėti prie simptomų pasireiškimo. Kai kuriems pacientams yra nustatomi ir genetiniai veiksniai, kurie gali didinti polinkį į funkcinę žarnyno ligą.

Rizikos faktoriai

• Stresas: Psichologinis stresas gali sukelti žarnyno judrumo sutrikimus ir padidinti jautrumą skausmui.
• Mitybos įpročiai: Riebus, prastos kokybės maistas gali pabloginti žarnyno funkciją.
• Amžius: Vyresnio amžiaus žmonėms dažniau pasitaiko funkciniai žarnų sutrikimai.
• Moters lytis: Moterims šios ligos pasireiškia dažniau nei vyrams.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima pilvo skausmus, pūtimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą. Kai kurie pacientai gali patirti ir rėmenį ar pykinimą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių ir gali būti nuolatiniai arba atsitiktiniai.

Diagnostika

Diagnostika apima išsamią anamnezę, fizinį ištyrimą ir, jei reikia, papildomus tyrimus, tokius kaip kraujo tyrimai, išmatų analizė ar endoskopiniai tyrimai. Svarbu atmesti organines ligas, todėl gydytojai gali paskirti ir vaizdinius tyrimus, tokius kaip ultragarsas ar kompiuterinė tomografija, kad įsitikintų, jog nėra rimtesnių sveikatos sutrikimų.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie reguliuoja žarnyno judrumą, skausmo malšintojus ar probiotikus, kurie padeda atkurti žarnyno mikrobiotą. Nemedicininiai sprendimai gali būti susiję su mitybos pokyčiais, streso valdymu ir fiziniu aktyvumu. Naujausios terapijos galimybės apima psichologinę terapiją ir kognityvinę-elgesio terapiją, kurios padeda pacientams susidoroti su stresu ir emociniais veiksniais, lemiančiais simptomus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas