Kiti neinfekciniai gastroenterokolitai ir kolitai

Anatomija

Kiti neinfekciniai gastroenterokolitai ir kolitai paveikia virškinimo sistemą, ypač storąją žarną ir plonąją žarną. Šios ligos sukelia uždegimą, kuris gali apimti gleivinę, raumeninį sluoksnį ir net serozinį sluoksnį žarnyne. Žarnynas, kaip svarbi virškinimo sistemos dalis, atlieka esmines funkcijas, tokias kaip maisto virškinimas, maistinių medžiagų absorbcija ir atliekų šalinimas. Paveikus šiuos organus, gali pasireikšti įvairūs simptomai, kurie gali paveikti bendrą organizmo funkciją ir sveikatą.

Ligos aprašymas

Kiti neinfekciniai gastroenterokolitai ir kolitai yra grupė ligų, kurios sukelia uždegimą žarnyno gleivinėje, tačiau nėra sukeltos infekcinių agentų. Šios ligos gali būti ūminės arba lėtinės, o jų eiga gali būti įvairi. Svarbu atkreipti dėmesį į šią ligą, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip žarnyno perforacija, kraujavimas arba net žarnyno obstrukcija. Be to, šios ligos gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei, sukelti skausmą ir diskomfortą.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai minimos autoimuninės reakcijos, kurios sukelia uždegimą žarnyno gleivinėje. Taip pat gali būti ir genetiniai veiksniai, kurie didina polinkį susirgti. Aplinkos veiksniai, tokie kaip mityba, stresas ir infekcijos, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi. Be to, tam tikri vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai, gali sutrikdyti žarnyno mikroflorą ir sukelti uždegimą.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimos istorija su žarnyno ligomis gali didinti riziką.
• Mityba – per didelis riebalų, cukraus ir perdirbtų maisto produktų vartojimas gali prisidėti prie uždegimo.
• Stresas – psichologinė būklė gali turėti įtakos virškinimo sistemai.
• Infekcijos – ankstesnės žarnyno infekcijos gali sukelti uždegimines reakcijas.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti pilvo skausmą, viduriavimą, kuris gali būti su krauju, išmatų konsistencijos pokyčius, svorio kritimą, nuovargį ir apetito praradimą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos sunkumo ir individualių organizmo reakcijų.

Diagnostika

Diagnostika apima išsamią anamnezę, fizinį tyrimą ir laboratorinius tyrimus. Dažnai naudojami endoskopiniai tyrimai, tokie kaip kolonoskopija, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti storąją žarną. Taip pat gali būti atliekami biopsijos, siekiant nustatyti uždegimo pobūdį ir laipsnį. Kiti tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, gali padėti įvertinti uždegimo rodiklius ir bendrą paciento būklę.

Gydymas

Gydymas gali būti įvairus ir apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Vaistai, tokie kaip priešuždegiminiai ir imunosupresantai, gali būti skiriami siekiant sumažinti uždegimą ir simptomus. Taip pat gali būti rekomenduojama speciali dieta, kuri padeda sumažinti simptomus ir uždegimą. Naujoviškos terapijos, tokios kaip biologinė terapija, gali būti taikomos pacientams, kuriems tradiciniai gydymo metodai nepadeda. Be to, psichologinė parama ir gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip streso valdymas ir fizinis aktyvumas, gali turėti teigiamą poveikį gydymo rezultatams.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas