Kitos osteochondropatijos

Anatomija

Kitos osteochondropatijos yra grupė ligų, kurios paveikia kaulų ir kremzlių augimą, dažniausiai vaikystėje ir paauglystėje. Šios ligos dažniausiai veikia ilgus kaulus, tokius kaip šlaunikauliai, blauzdikauliai ir pečių kaulai. Pagrindiniai organai, kuriuos gali paveikti šios ligos, yra kaulai ir sąnariai, kurie yra svarbūs judesiui ir kūno stabilumui. Osteochondropatijos gali sukelti kremzlės degeneraciją bei sutrikdyti normalų kaulų augimą, todėl tokiu būdu paveikia visą raumenų ir kaulų sistemą.

Ligos aprašymas

Kitos osteochondropatijos yra lėtinės ligos, kurias sukelia kaulų ir kremzlių augimo sutrikimai. Šios ligos apima įvairias būkles, tokias kaip Legg-Calvé-Perthes liga, Osgood-Schlatter liga ir Sever liga. Jos pasižymi kaulų nekroze, uždegimu ir skausmu. Šios ligos yra svarbios, nes gali sukelti ilgalaikius judėjimo sutrikimus, skausmą ir netgi negalią, jei nebus laiku diagnozuotos ir gydomos.

Ligos priežastis

Kitos osteochondropatijos gali būti sukeltos įvairių veiksnių. Pagrindinės priežastys apima genetinius veiksnius, kurie gali predisponuoti asmenis šių ligų vystymuisi. Taip pat dažnai kalbama apie mikrotraumas, kurie atsiranda dėl intensyvaus fizinio krūvio, pavyzdžiui, sportuojant. Kraujotakos sutrikimai, kurie gali paveikti kaulų maitinimą, taip pat gali būti svarbūs. Be to, hormoniniai pokyčiai, ypač paauglystėje, gali turėti įtakos šių ligų atsiradimui.

Rizikos faktoriai

• Intensyvus fizinis aktyvumas – didelis krūvis gali sukelti mikrotraumas ir pažeisti augančius kaulus.
• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti osteochondropatijomis.
• Amžius – dažniausiai šios ligos pasireiškia vaikystėje ir paauglystėje, kai kaulai auga sparčiau.
• Nutukimas – gali sukelti papildomą krūvį sąnariams ir kaulams.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima skausmą, kuris dažnai pasireiškia fizinio aktyvumo metu arba po jo, patinimą ir jautrumą paveiktoje vietoje, sąnarių standumą, ypač ryte, ir judesių apribojimą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir raumenų silpnumas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos stadijos ir individualių veiksnių.

Diagnostika

Diagnozė dažniausiai pradedama nuo klinikinio tyrimo, kurio metu gydytojas įvertina paciento simptomus ir anamnezę. Tam, kad būtų patvirtinta diagnozė, gali prireikti atlikti rentgenografiją, magnetinį rezonansą (MR) arba kompiuterinę tomografiją (KT), kurios padeda išsiaiškinti kaulų ir kremzlės būklę bei nustatyti pažeidimus.

Gydymas

Gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininės gydymo galimybės apima skausmą malšinančius vaistus, uždegimą mažinančius vaistus ir fizioterapiją. Sunkiais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, siekiant atkurti normalią kaulų struktūrą. Nemedicininiai sprendimai apima fizinę terapiją, mankštas ir gyvenimo būdo pokyčius, kurie padėtų sumažinti sąnarių apkrovą. Naujų terapijų, tokių kaip regeneracinė medicina ir biologiniai gydymo metodai, tyrimai yra aktyviai vykdomi, siekiant rasti efektyvesnių gydymo būdų šiai ligai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas