Kitos tulžies trakto ligos

Anatomija

Kitos tulžies trakto ligos dažnai yra susijusios su tulžies pūslės, tulžies latakų ir kepenų funkcijomis. Tulžies traktas apima tulžies pūslę, kuri kaupia tulžį, gaminamą kepenyse, ir tulžies latakus, kurie transportuoja tulžį į plonąją žarną. Šie organai yra svarbūs virškinimo procesui, nes tulžis padeda skaidyti riebalus. Bet kokie šių organų sutrikimai gali turėti įtakos visam virškinimo sistemai, sukelti skausmą ir diskomfortą, bei paveikti mitybos procesus.

Ligos aprašymas

Kitos tulžies trakto ligos apima įvairias būkles, tokias kaip tulžies akmenys, tulžies pūslės uždegimas (cholecistitas) ir cholangitas. Šios ligos gali būti ūminės arba lėtinės, ir dažnai pasireiškia skausmu dešinėje pilvo pusėje, pykinimu, vėmimu bei virškinimo sutrikimais. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip tulžies pūslės plyšimas ar kepenų pažeidimas, todėl būtina laiku jas diagnozuoti ir gydyti.

Ligos priežastis

Pagrindinės kitų tulžies trakto ligų priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai pasitaiko tulžies akmenų susidarymas, kuris gali būti dėl netinkamos mitybos, nutukimo, genetinių veiksnių ar kepenų ligų. Be to, infekcijos, autoimuniniai sutrikimai ir tam tikri vaistai taip pat gali prisidėti prie tulžies pūslės ir latakų uždegimo. Mechanizmai, lemiantys šias ligas, dažnai apima tulžies srauto sutrikimus ir uždegiminius procesus, kurie gali sukelti simptomus ir komplikacijas.

Rizikos faktoriai

• Nutukimas – padidina tulžies akmenų susidarymo riziką dėl padidėjusio cholesterolio kiekio tulžyje.
• Neteisinga mityba – maisto produktų, turinčių daug riebalų ir mažai skaidulų, vartojimas gali prisidėti prie ligų vystymosi.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija tulžies trakto ligų gali padidinti riziką susirgti.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga tulžies trakto ligomis.
• Moteriška lytis – moterys dažniau serga tulžies akmenimis nei vyrai.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti stiprų skausmą dešinėje pilvo pusėje, kuris gali plisti į nugarą ar dešinįjį petį.
• Pykinimas ir vėmimas, ypač po riebalų turinčio maisto vartojimo.
• Pūslės uždegimo atveju gali pasireikšti karščiavimas ir šaltkrėtis.
• Gali pasireikšti gelta, jei tulžies latakai užsikemša.

Diagnostika

Kitos tulžies trakto ligos diagnozuojamos naudojant įvairius tyrimus. Dažniausiai atliekami ultragarsiniai tyrimai, kurie leidžia vizualizuoti tulžies akmenis ir uždegimus. Taip pat gali būti naudojami kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad būtų gauta detalesnė informacija apie organus. Kraujo tyrimai taip pat yra svarbūs, nes jie gali parodyti uždegimo žymenis ir kepenų funkcijos sutrikimus.

Gydymas

Gydymas gali būti tiek medicininis, tiek chirurginis. Lengvais atvejais gali būti naudojami vaistai, kurie padeda sumažinti skausmą ir uždegimą. Tačiau, jei liga yra sunki, gali prireikti chirurginės intervencijos, pavyzdžiui, tulžies pūslės pašalinimo (cholecistektomijos). Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, tokias kaip laparoskopinė chirurgija, kuri leidžia greitesnį atsigavimą. Taip pat svarbu keisti gyvenimo būdą ir mitybą, kad būtų sumažinta ligos pasikartojimo rizika.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas