Kreivakaklystė

Anatomija

Kreivakaklystė, dar žinoma kaip tortikolis, yra būklė, kai kaklo raumenys yra neįprastai įtempti, dėl ko galva pasisuka į šoną. Ši liga dažnai paveikia sternocleidomastoideus raumenį, kuris prisideda prie galvos judesių. Paveiktas raumuo gali būti asimetriškas, o tai gali sukelti kaklo ir pečių raumenų disbalansą, taip pat gali paveikti stuburo ir galvos padėtį. Dėl šios ligos gali išsivystyti raumenų atrofija, kaklo skausmas ir funkcionalumo sumažėjimas.

Ligos aprašymas

Kreivakaklystė yra neurologinė būklė, kuri gali pasireikšti tiek naujagimiams, tiek suaugusiems. Ji gali būti įgimta arba įgyta. Ši liga sukelia galvos pasisukimą ir gali sukelti skausmą bei diskomfortą. Kreivakaklystė yra svarbi, nes gali turėti ilgalaikių pasekmių, įskaitant raumenų disbalansą ir netgi stuburo deformacijas. Ankstyva diagnozė ir gydymas gali padėti išvengti komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Ligos priežastis

Kreivakaklystės priežastys gali būti įvairios. Įgimta forma dažnai atsiranda dėl raumenų pažeidimų gimdymo metu arba dėl genetinių veiksnių. Įgyta forma gali būti susijusi su raumenų traumomis, nervų pažeidimais, infekcijomis ar net tam tikromis neurologinėmis ligomis. Stresas ir netinkama laikysena taip pat gali prisidėti prie šios ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Gimimo traumos – naujagimiams, kurie patyrė traumą gimdymo metu, yra didesnė rizika susirgti kreivakaklyste.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija gali padidinti riziką.
• Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai – esant ankstesniems raumenų ar kaulų pažeidimams, gali išsivystyti kreivakaklystė.
• Nervų sistemos sutrikimai – tam tikros neurologinės ligos gali turėti įtakos raumenų tonusui ir sukelti šią ligą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima galvos pasisukimą į šoną, kaklo skausmą, raumenų įtampą ir galvos judesių apribojimą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti galvos skausmas, pečių skausmas ir netgi diskomfortas naktį. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos stadijos ir individualių veiksnių.

Diagnostika

Kreivakaklystės diagnozė paprastai remiasi klinikiniu vertinimu, kuriame gydytojas atlieka fizinę apžiūrą ir vertina paciento galvos padėtį, raumenų tonusą ir judesių amplitudę. Papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsas, rentgeno nuotraukos ar MRT, gali būti naudojami siekiant išsiaiškinti galimas struktūrines problemas arba nervų pažeidimus.

Gydymas

Kreivakaklystės gydymas gali būti įvairus, įskaitant tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Fizikinė terapija yra viena iš pagrindinių gydymo metodų, padedanti stiprinti raumenis ir gerinti judesių amplitudę. Vaistai, tokie kaip raumenų relaksantai, gali būti skiriami skausmui ir įtampai mažinti. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama chirurginė intervencija, ypač jei simptomai yra sunkūs ir neatsako į konservatyvų gydymą. Naujausios terapijos galimybės gali apimti botulino toksino injekcijas, kurios padeda sumažinti raumenų įtampą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas