Lėtinė plautinė širdis

Anatomija

Lėtinė plautinė širdis yra liga, kuri tiesiogiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, ypač plaučių kraujagysles. Ši liga atsiranda, kai širdies dešinysis skilvelis negali efektyviai pumpuoti kraujo į plaučius, dėl ko padidėja spaudimas plaučių kraujagyslėse. Tai sukelia plaučių edemą ir kitus kvėpavimo sutrikimus. Paveikta sistema gali apimti ir širdį, ir plaučius, tačiau ilgainiui gali būti paveikti ir inkstai bei kepenys, nes šie organai taip pat reaguoja į padidėjusį kraujospūdį ir skysčių susilaikymą organizme.

Ligos aprašymas

Lėtinė plautinė širdis yra progresuojanti būklė, kuri dažniausiai išsivysto dėl ilgalaikio plaučių ligų poveikio, pavyzdžiui, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) ar plaučių fibrozės. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant širdies nepakankamumą ir mirtį. Pacientams gali pasireikšti sunkumų kvėpuojant, nuovargis ir sumažėjusi fizinė veikla, todėl liga turi didelį poveikį gyvenimo kokybei.

Ligos priežastis

Pagrindinės lėtinės plautinės širdies priežastys apima lėtines plaučių ligas, kurios sukelia ilgalaikį deguonies trūkumą organizme, taip pat plaučių arterijų hipertenziją, kuri gali būti antrinė dėl kitų ligų. Kitos priežastys gali būti širdies defektai, obstrukcinės miego apnėjos sindromas, ir ilgalaikis tabako vartojimas. Šios ligos mechanizmai gali apimti uždegiminius procesus, kurie paveikia kraujagyslių tonusą ir širdies raumenį, taip pat skysčių susilaikymą organizme.

Rizikos faktoriai

• Rūkymas – didina riziką susirgti plaučių ligomis ir plaučių arterijų hipertenzija.
• Nutukimas – sukelia papildomą apkrovą širdžiai ir plaučiams, didindamas kraujospūdį.
• Amžius – vyresni žmonės yra labiau linkę susirgti lėtinėmis plaučių ligomis.
• Genetika – šeimos istorija su širdies ir plaučių ligomis gali padidinti riziką.
• Profesinės rizikos veiksniai – ilgalaikis kontaktas su kenksmingomis medžiagomis, pavyzdžiui, chemikalais ar dulkėmis.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti dusulį, ypač fizinio krūvio metu.
• Nuovargis ir silpnumas, kurie gali pasireikšti net po nedidelio fizinio aktyvumo.
• Edema, arba skysčių susilaikymas, ypač kojose ir pilvo srityje.
• Krūtinės skausmas ar diskomfortas, kuris gali būti susijęs su širdies veikla.
• Greitas širdies plakimas ir širdies ritmo sutrikimai.

Diagnostika

Lėtinės plautinės širdies diagnostika apima kelis svarbius tyrimus. Pirmiausia, gydytojas atlieka fizinį tyrimą ir renkasi anamnezę. Tolesni tyrimai gali apimti echokardiogramą, kuri leidžia įvertinti širdies struktūrą ir funkciją, plaučių funkcijos testus, rentgeno nuotraukas, kad būtų įvertinta plaučių būklė, ir kraujo tyrimus, kad būtų patikrinta deguonies ir anglies dioksido koncentracija. Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija.

Gydymas

Lėtinės plautinės širdies gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, tokius kaip diuretikai, kurie padeda sumažinti skysčių susilaikymą, ir vaistus, mažinančius plaučių arterijų spaudimą. Taip pat gali būti skiriami beta blokatoriai ir ACE inhibitoriai, siekiant pagerinti širdies funkciją. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip svorio kontrolė, rūkymo nutraukimas, fizinio aktyvumo didinimas ir sveika mityba. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip plaučių transplantacija, taip pat gali būti svarstomi sunkiais atvejais.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas