Lėtinis anovuliacijos sindromas

Anatomija

Lėtinis anovuliacijos sindromas yra susijęs su reprodukcinės sistemos anatomija, ypač su kiaušidėmis, hipotalamu ir hipofize. Kiaušidės yra pagrindiniai moterų reprodukciniai organai, atsakingi už ovuliacijos procesą ir hormonų, tokių kaip estrogenas ir progesteronas, gamybą. Hipotalamas ir hipofizė reguliuoja hormonų pusiausvyrą organizme, o bet kokie šių sistemų sutrikimai gali paveikti ovuliacijos procesą. Lėtinė anovuliacija sukelia hormoninį disbalansą, kuris gali turėti įtakos ne tik reprodukcinei sveikatai, bet ir bendrai organizmo būklei.

Ligos aprašymas

Lėtinis anovuliacijos sindromas yra būklė, kai moteris nepatiria ovuliacijos reguliariai arba visai. Tai gali sukelti nevaisingumą ir kitų sveikatos problemų, tokių kaip hormonų disbalansas, medžiagų apykaitos sutrikimai ir psichologiniai iššūkiai. Ši liga yra svarbi, nes ji gali paveikti moters gebėjimą pastoti, taip pat sukelti ilgalaikių sveikatos problemų, tokių kaip 2 tipo cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos bei endometriumo vėžys.

Ligos priežastis

Lėtinio anovuliacijos sindromo priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima hormonų disbalansą, pavyzdžiui, padidėjusį androgenų kiekį, insulino rezistenciją ir genetinius veiksnius. Be to, stresinės situacijos, nesveika mityba, nutukimas ir fizinio aktyvumo trūkumas gali prisidėti prie šios ligos atsiradimo. Hormoniniai sutrikimai, tokie kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), taip pat dažnai yra susiję su lėtiniu anovuliacijos sindromu.

Rizikos faktoriai

• Nutukimas – padidėjęs kūno svoris gali sukelti hormonų disbalansą ir padidinti insulino lygį, kas gali sutrikdyti ovuliacijos procesą.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija su reprodukciniais sutrikimais gali padidinti riziką susirgti šia liga.
• Stresas – ilgalaikis stresas gali paveikti hormonų pusiausvyrą ir sutrikdyti ovuliaciją.
• Nesveika mityba – maistingųjų medžiagų trūkumas gali turėti įtakos hormonų gamybai.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nereguliarias menstruacijas, amenorėją (menstruacijų nebuvimą), ovuliacijos trūkumą, padidėjusius plaukus (hirsutizmą), odos problemas, tokias kaip aknė, ir svorio pokyčius. Kai kurios moterys gali patirti lengvus simptomus, o kitos – sunkesnius, kurie gali paveikti jų gyvenimo kokybę.

Diagnostika

Lėtinio anovuliacijos sindromo diagnozė dažnai prasideda nuo išsamaus medicininio istorijos ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali rekomenduoti kraujo tyrimus, kad įvertintų hormonų lygį, taip pat ultragarsinį tyrimą, kad patikrintų kiaušidžių būklę ir nustatytų galimus cistinius pokyčius. Papildomi tyrimai, tokie kaip gliukozės tolerancijos testas, gali būti atlikti siekiant įvertinti insulino atsaką.

Gydymas

Lėtinis anovuliacijos sindromas gali būti gydomas įvairiais būdais. Medicininiai gydymo metodai apima hormonų terapiją, pvz., kontraceptines tabletes, kurios padeda reguliuoti menstruacijas ir ovuliaciją. Taip pat gali būti naudojami vaistai, skirti pagerinti insulino jautrumą, tokie kaip metforminas. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip sveika mityba, svorio kontrolė ir fizinis aktyvumas. Naujausios terapijos galimybės gali apimti ovuliacijos indukcijos vaistus ir kitus reprodukcinius gydymo metodus, kurie padeda moterims pastoti.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas