Mekelio divertikulas

Anatomija

Mekelio divertikulas yra embrioninis liekana, esanti plonojoje žarnoje, paprastai 40-50 cm atstumu nuo cecum (aklosios žarnos). Jis yra išsiplėtęs žarnyno sienelės iškyšulys, kurio ilgis gali svyruoti nuo kelių centimetrų iki 10 cm. Šis divertikulas yra svarbus, nes jis gali sukelti įvairias komplikacijas, įskaitant uždegimą, perforaciją ir kraujavimą, todėl jo buvimas gali turėti didelę įtaką virškinimo sistemai.

Ligos aprašymas

Mekelio divertikulas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių žarnyno anomalijų, tačiau daugeliu atvejų jis nesukelia jokių simptomų ir lieka nepastebėtas. Tačiau kai kuriais atvejais divertikulas gali uždegti (divertikulitas), sukelti skausmą, diskomfortą ir kitus virškinimo sutrikimus. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip žarnyno obstrukcija ar peritonitas, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra būtini.

Ligos priežastis

Mekelio divertikulo atsiradimas yra susijęs su embrioniniu vystymusi, kai omfalomesenterinis kanalas, jungiantis žarnyną su placenta, nesusitraukia visiškai po gimimo. Taip pat yra teorijų, kad divertikulo uždegimą gali sukelti infekcija arba mechaninis dirginimas. Tačiau tikslūs šios ligos priežastys vis dar nėra visiškai suprantamos.

Rizikos faktoriai

• Amžius: Mekelio divertikulas dažniausiai diagnozuojamas vaikams ir jauniems suaugusiems, todėl jaunesni žmonės yra didesnėje rizikoje.
• Genetiniai veiksniai: Kai kurie tyrimai rodo, kad genetika gali turėti įtakos divertikulo vystymuisi, ypač šeimose, kuriose yra buvę panašių atvejų.
• Virškinimo trakto sutrikimai: Asmenys, turintys kitų virškinimo trakto problemų, gali būti labiau linkę į Mekelio divertikulo komplikacijas.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti pilvo skausmą, ypač dešinėje apatinėje pilvo dalyje, pykinimą, vėmimą ir viduriavimą.
• Sunkių atvejų atveju gali pasireikšti karščiavimas, kraujavimas iš išmatų ir pilvo pūtimas, kas gali rodyti divertikulito arba perforacijos komplikacijas.

Diagnostika

Mekelio divertikulas diagnozuojamas naudojant įvairius diagnostinius metodus. Dažniausiai naudojami ultragarso tyrimai, kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šie tyrimai leidžia vizualizuoti divertikulą ir nustatyti galimas komplikacijas, tokias kaip uždegimas ar perforacija. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti uždegimo požymius.

Gydymas

Mekelio divertikulo gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo. Lengvų simptomų atveju gali būti taikomas konservatyvus gydymas, įskaitant skausmą malšinančius vaistus ir dietos pakeitimus. Sunkių atvejų, tokių kaip divertikulitas ar perforacija, gydymas gali reikalauti chirurginės intervencijos, pavyzdžiui, divertikulo pašalinimo (rezekcijos). Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip minimaliai invazinės operacijos, taip pat tampa vis populiaresnės, nes jos sumažina atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas