Mielominė liga (plazmocitoma)

Anatomija

Mielominė liga, dar vadinama plazmocitoma, yra vėžinė liga, kuri paveikia plazmos ląsteles – specifinę baltųjų kraujo kūnelių rūšį, atsakingą už antikūnų gamybą. Plazmos ląstelės yra randamos kaulų čiulpuose, todėl mielominė liga dažniausiai paveikia kaulų sistemą. Liga gali sukelti kaulų trapumą, osteoporozę, ir net lūžius. Be to, ji gali turėti įtakos kitoms organų sistemoms, pavyzdžiui, inkstams, kurie gali būti pažeisti dėl didelio baltymų kiekio kraujyje, ir imuninės sistemos funkcijai, nes plazmos ląstelės yra esminės imunitetui.

Ligos aprašymas

Mielominė liga yra piktybinis kraujo vėžys, kuris atsiranda, kai plazmos ląstelės nekontroliuojamai dauginasi. Šios ląstelės gamina nenormalius antikūnus, kurie gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Mieloma yra svarbi liga dėl jos poveikio pacientų gyvenimo kokybei ir dėl to, kad ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip inkstų nepakankamumas, anemija, ir padidėjusi infekcijų rizika. Be to, mieloma dažnai diagnozuojama vėlyvose stadijose, todėl gydymas gali būti sudėtingas.

Ligos priežastis

Mielominės ligos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ji atsiranda dėl genetinių pokyčių, kurie lemia plazmos ląstelių augimą ir dauginimąsi. Taip pat yra teorijų, kad tam tikri veiksniai, tokie kaip cheminiai junginiai, radiacija ir tam tikros virusinės infekcijos, gali prisidėti prie ligos vystymosi. Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad uždegiminiai procesai organizme gali didinti riziką susirgti mielomine liga.

Rizikos faktoriai

• Amžius – mielominė liga dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms, dažniausiai nuo 65 metų.
• Rasė – juodaodžiai žmonės turi didesnę riziką susirgti mielomine liga nei baltaodžiai.
• Šeimos anamnezė – jei šeimoje jau buvo mielominės ligos atvejų, rizika susirgti padidėja.
• Imuninės sistemos sutrikimai – žmonės, turintys tam tikrų imuninės sistemos problemų, pavyzdžiui, HIV, yra labiau linkę susirgti mieloma.

Simptomai

• Pagrindiniai mielominės ligos simptomai gali apimti nuovargį, silpnumą, kaulų skausmą (ypač nugaros ar šonkaulių srityje), anemiją, inkstų problemas, dažnas infekcijas ir nenormalų kraujo krešėjimą. Kai kurie pacientai gali patirti neuropatiją, kuri sukelia skausmą ir tirpimą galūnėse.

Diagnostika

Mielominės ligos diagnozavimas paprastai prasideda nuo kraujo tyrimų, kurie gali parodyti nenormalų baltymų kiekį ir sumažėjusį raudonųjų kraujo kūnelių skaičių. Be to, gali būti atliekami tyrimai, tokie kaip kaulų čiulpų biopsija, rentgeno nuotraukos, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir kompiuterinė tomografija (KT), kad būtų įvertinta kaulų ir minkštųjų audinių būklė.

Gydymas

Mielominės ligos gydymas gali apimti kelias strategijas, įskaitant chemoterapiją, imunoterapiją, kortikosteroidus ir naujų vaistų, tokių kaip proteazomų inhibitoriai ir monokloniniai antikūnai, naudojimą. Be to, kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama kaulų čiulpų transplantacija. Taip pat svarbu paminėti, kad palaikomasis gydymas, įskaitant skausmo kontrolę ir infekcijų prevenciją, yra būtinas siekiant pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Naujausi tyrimai rodo, kad kombinuotas gydymas gali būti efektyvesnis nei monoterapija, todėl gydymo planas turėtų būti individualizuotas kiekvienam pacientui.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas