Mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimai

Anatomija

Mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimai yra susiję su žmogaus organizmo gebėjimu pasisavinti ir reguliuoti mineralines medžiagas, tokias kaip kalcis, fosforas, magnio ir kalio. Šios medžiagos yra gyvybiškai svarbios, kad užtikrintų tinkamą kaulų, raumenų, nervų sistemos ir vidaus organų funkcionavimą. Paveiktos sistemos dažniausiai apima endokrininę sistemą, kuri reguliuoja mineralų kiekį per hormonų gamybą, ir virškinimo sistemą, atsakingą už mineralų įsisavinimą iš maisto. Taip pat gali būti paveiktos inkstų funkcijos, nes jie atlieka esminį vaidmenį reguliuojant mineralų balansą organizme.

Ligos aprašymas

Mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimai apima įvairias ligas, kurios pasireiškia dėl netinkamo mineralų pasisavinimo, perteklių ar trūkumo. Šios ligos gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip osteoporozė, raumenų silpnumas, nervų sutrikimai ir net širdies problemos. Svarbu pažymėti, kad mineralų pusiausvyra yra būtina normaliam organizmo funkcionavimui, todėl šių sutrikimų ignoravimas gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Ligos priežastis

Mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimų priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima genetinius veiksnius, kurie gali lemti tam tikrų mineralų metabolizmo sutrikimus. Taip pat gali būti ir mitybos trūkumai, pavyzdžiui, nepakankamas kalcio ar vitamino D kiekis, kuris yra būtinas kalcio įsisavinimui. Kitos priežastys gali būti susijusios su ligomis, tokiomis kaip inkstų liga, skydliaukės sutrikimai ar hormoniniai disbalansai, kurie gali paveikti mineralų apykaitą organizme.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni žmonės dažnai patiria mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimų dėl sumažėjusio mineralų įsisavinimo ir hormonų pokyčių.
• Mitybos įpročiai: netinkama dieta, kurioje trūksta esminių mineralų, gali padidinti riziką.
• Genetika: šeimos anamnezė gali turėti įtakos ligos vystymuisi.
• Ligos: tam tikros ligos, pvz., diabetas ar skydliaukės sutrikimai, gali paveikti mineralų apykaitą.

Simptomai

• Mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimai gali pasireikšti įvairiais simptomais, pradedant nuo lengvų, tokių kaip raumenų mėšlungis ir nuovargis, iki sunkių, tokių kaip osteoporozė, širdies ritmo sutrikimai ir neurologiniai simptomai, tokie kaip tirpimas ar dilgčiojimas galūnėse.

Diagnostika

Mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimai diagnozuojami atliekant laboratorinius tyrimus, tokius kaip kraujo ir šlapimo analizės, kurios leidžia įvertinti mineralų lygį organizme. Taip pat gali būti atliekami hormonų tyrimai, siekiant nustatyti, ar yra hormoninių sutrikimų, kurie gali turėti įtakos mineralų apykaitai. Radiologiniai tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, gali būti naudojami kaulų tankio vertinimui.

Gydymas

Mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimų gydymas priklauso nuo sutrikimo tipo ir jo priežasčių. Gydymas gali apimti mitybos pokyčius, pavyzdžiui, mineralų papildų vartojimą, kad būtų atkurtas pusiausvyra. Taip pat gali būti skiriami vaistai, kurie padeda reguliuoti hormonų lygį arba gerina mineralų įsisavinimą. Naujausios terapijos galimybės gali apimti naujų vaistų kūrimą, kurie padeda gerinti mineralų apykaitą, taip pat biologinius preparatus, kurie gali būti naudojami kaip alternatyvūs gydymo metodai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas