Nagų grybelis

Anatomija

Nagų grybelis, dar vadinamas onichomikoze, yra grybelinė infekcija, kuri dažniausiai paveikia nagus, tačiau gali turėti įtakos ir odai aplink nagus. Nagai yra sudaryti iš keratino, kuris yra baltymas, esantis ir odoje, ir plaukuose. Infekcija dažniausiai prasideda nuo nagų šaknies ir gali plisti į visą nagą, sukelia jo struktūros pakitimus ir išvaizdos pokyčius. Paveikta vieta gali sukelti skausmą ir diskomfortą, todėl liga gali turėti įtakos kasdieniam gyvenimui ir bendram žmogaus sveikatos būklei.

Ligos aprašymas

Nagų grybelis yra infekcija, kurią sukelia įvairūs grybai, dažniausiai dermatofitai, tačiau taip pat gali būti sukeliama mielių ir pelėsių. Ši liga gali paveikti tiek nagus ant rankų, tiek ant kojų, tačiau dažniau pasitaiko ant kojų nagų. Nagų grybelis yra svarbi problema, nes jis gali būti atkaklus ir sunkiai gydomas, o taip pat gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip antrinės bakterinės infekcijos. Be to, nagų grybelis gali turėti didelį poveikį pacientų psichologinei būsenai, ypač jei liga sukelia nemalonų kvapą ar estetinį diskomfortą.

Ligos priežastis

Nagų grybelio priežastys yra įvairios, tačiau pagrindinis veiksnys yra grybelinių organizmų buvimas. Grybai gali patekti į nagą per nedidelius odos pažeidimus, o taip pat gali išplisti iš kitų užkrėstų nagų ar odos. Dažniausiai nagų grybelis pasireiškia žmonėms, kurie turi silpną imuninę sistemą, diabetą arba kraujotakos sutrikimų. Be to, drėgnos ir šiltos aplinkos, tokios kaip viešos pirtys ar baseinai, gali sudaryti palankias sąlygas grybeliams daugintis.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau susiduria su nagų grybelio problema dėl lėtesnio nagų augimo ir sumažėjusios imuninės sistemos funkcijos.
• Diabetas – sergantys diabetu žmonės turi didesnę riziką, nes jų imuninė sistema gali būti nusilpusi.
• Prasta higiena – nepakankama nagų priežiūra ir higiena gali padidinti infekcijos riziką.
• Drėgna aplinka – dažnas buvimas drėgnose vietose, tokiose kaip baseinai, pirtys, gali padidinti riziką užsikrėsti grybelinėmis infekcijomis.
• Genetika – kai kurie žmonės gali turėti genetinį polinkį į nagų grybelio atsiradimą.

Simptomai

• Pagrindiniai nagų grybelio simptomai apima nagų spalvos pasikeitimą (dažniausiai nagai tampa geltoni arba rudi), storėjimą, trapumą ir nagų formos pokyčius. Taip pat gali pasireikšti niežėjimas ir skausmas aplink nagą. Sunkiais atvejais nagas gali visiškai atsiskirti nuo nago guolio.

Diagnostika

Nagų grybelis diagnozuojamas atliekant klinikinį tyrimą ir, jei reikia, laboratorinius tyrimus. Gydytojas gali imti nagų mėginius, kurie tuomet analizuojami mikroskopu arba kultivuojami tam, kad nustatytų, koks grybelis sukėlė infekciją. Kartais gali prireikti atlikti odos tyrimus, kad būtų pašalinta galimybė kitoms odos ligoms.

Gydymas

Nagų grybelio gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininiu gydymu gali būti naudojami priešgrybeliniai vaistai, kurie gali būti skiriami per burną arba vietiškai. Šiuo metu yra ir naujų gydymo metodų, tokių kaip lazerinė terapija, kuri gali padėti sunaikinti grybelį. Be to, nemedicininiai sprendimai, tokie kaip nagų priežiūra, tinkama higiena ir drėgmės kontrolė, gali padėti užkirsti kelią ligos pasikartojimui. Svarbu gydymą pradėti kuo anksčiau, kad būtų išvengta rimtesnių komplikacijų ir nagų struktūros pažeidimų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas