Nenormalūs radiniai krūties diagnostiniuose vaizdo įrašuose

Anatomija

Nenormalūs radiniai krūties diagnostiniuose vaizdo įrašuose dažniausiai susiję su krūties anatomija, kuri apima pieno liaukas, riebalinį audinį, jungiamąjį audinį ir limfinius mazgus. Krūties struktūra yra sudėtinga, ir bet koks pokytis šiose srityse gali sukelti neįprastus radinius, kurie gali būti pastebėti mamografijos, ultragarsinių ar MRT tyrimų metu. Pieno liaukos yra atsakingos už pieno gamybą ir yra sudarytos iš lobulių, kurie yra sujungti su pieno latakais, leidžiančiais pienui patekti į spenelį. Riebalinis audinys ir jungiamasis audinys palaiko krūties struktūrą, o limfiniai mazgai yra svarbūs imuninės sistemos dalis, galinčios reaguoti į infekcijas ar navikus.

Ligos aprašymas

Nenormalūs radiniai krūties diagnostiniuose vaizdo įrašuose gali būti įvairių pobūdžių, įskaitant cistas, navikus, mikrokalcifikacijas ir kitus pokyčius, kurie gali rodyti gerybinius ar piktybinius procesus. Ši liga yra svarbi, nes ankstyvas nenormalių radinių nustatymas gali padėti diagnozuoti krūties vėžį laiku, o tai gali padidinti gydymo efektyvumą ir paciento išgyvenamumą. Dėl to reguliarios krūties diagnostikos procedūros, tokios kaip mamografija, yra rekomenduojamos moterims, ypač tiems, kurie priklauso rizikos grupėms.

Ligos priežastis

Nenormalūs radiniai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant hormoninius pokyčius, genetinius faktorius, amžių ir gyvenimo būdo veiksnius. Hormoniniai svyravimai, ypač estrogeno ir progesterono lygio pokyčiai, gali sukelti krūties audinio pokyčius. Genetiniai veiksniai, tokie kaip BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos, taip pat gali padidinti riziką susirgti krūties vėžiu. Be to, tam tikri gyvenimo būdo aspektai, pavyzdžiui, rūkymas, nutukimas ir alkoholio vartojimas, gali prisidėti prie nenormalių radinių atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 50 metų asmenys turi didesnę riziką.
• Genetiniai veiksniai – BRCA genų mutacijos padidina riziką.
• Hormoniniai pokyčiai – ilgalaikis estrogeno poveikis gali sukelti pokyčius krūties audinyje.
• Gyvenimo būdo veiksniai – rūkymas, nutukimas ir alkoholio vartojimas gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Simptomai

• Nenormalūs radiniai dažnai gali būti be simptomų, tačiau kai kurie pacientai gali patirti skausmą, patinimą, ar išskyras iš spenelio. Taip pat gali pasitaikyti krūties formos ar dydžio pokyčiai, kurie gali būti pastebimi vizualiai. Svarbu pažymėti, kad ne visi nenormalūs radiniai rodo vėžį, tačiau bet koks pokytis turėtų būti įvertintas specialistų.

Diagnostika

Nenormalių radinių diagnozė prasideda nuo krūties vaizdo tyrimų, tokių kaip mamografija, ultragarsas ar MRT. Mamografija yra standartinė procedūra, leidžianti aptikti net mažiausius pokyčius. Jei radiniai yra neraminantys, gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip biopsija, kad būtų galima nustatyti audinių pobūdį. Biopsijos metu paimamas nedidelis audinio mėginys, kuris vėliau tiriamas mikroskopu, siekiant nustatyti, ar yra piktybinių ląstelių.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo nenormalių radinių pobūdžio. Jei radiniai yra gerybiniai, gali būti rekomenduojama stebėti juos, o ne imtis aktyvių gydymo priemonių. Tačiau, jei nustatomas piktybinis audinys, gali prireikti chirurginio gydymo, chemoterapijos, radioterapijos ar hormonų terapijos. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip imunoterapija ir tikslinė terapija, taip pat gali būti taikomos atsižvelgiant į individualų paciento atvejį ir ligos stadiją. Svarbu, kad kiekvienas pacientas gautų individualizuotą gydymo planą, atsižvelgiant į jų specifinius poreikius ir ligos ypatumus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas