Nepatikslintas baltymų ir energetinių medžiagų trūkumas

Anatomija

Liga, pavadinta „Nepatikslintas baltymų ir energetinių medžiagų trūkumas”, tiesiogiai veikia žmogaus organizmo metabolizmą ir gali turėti įtakos įvairioms sistemoms. Pirmiausia, šis trūkumas paveikia raumenų ir nervų sistemas, nes baltymai yra būtini raumenų augimui ir atkūrimui, o energiniai substratai (pavyzdžiui, angliavandeniai ir riebalai) yra reikalingi energijai gauti. Be to, trūkumas gali sukelti virškinimo sistemos sutrikimus, nes organizmas nesugeba tinkamai įsisavinti maistinių medžiagų, o tai gali paveikti kepenis ir kasą. Dėl šių sutrikimų gali sumažėti imuninė sistema, todėl žmogus tampa labiau pažeidžiamas infekcijoms.

Ligos aprašymas

Nepatikslintas baltymų ir energetinių medžiagų trūkumas yra būklė, kuri atsiranda, kai organizmas negauna pakankamai baltymų ir energinių medžiagų, reikalingų normaliai funkcijai. Ši liga dažnai pasireiškia besivystančiose šalyse, kur maisto trūkumas yra plačiai paplitęs, tačiau ji taip pat gali pasireikšti ir išsivysčiusiose šalyse dėl netinkamos mitybos ar tam tikrų ligų. Svarbu pažymėti, kad ilgalaikis šios ligos buvimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant augimo sulėtėjimą vaikams, raumenų atrofiją, imuninės sistemos silpnėjimą ir net mirtį.

Ligos priežastis

Pagrindinės nepatikslinto baltymų ir energetinių medžiagų trūkumo priežastys apima nepakankamą maisto suvartojimą, nesubalansuotą mitybą ir virškinimo trakto ligas, kurios trukdo maistinių medžiagų įsisavinimui. Taip pat riziką gali padidinti tam tikros ligos, tokios kaip AIDS, vėžys ar lėtinės inkstų ligos, kurios didina organizmo poreikį baltymams ir energijai. Psichologinės problemos, pavyzdžiui, anoreksija, taip pat gali prisidėti prie šios ligos atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Maisto trūkumas: žmonės, gyvenantys skurdžiose šalyse arba neturintys prieigos prie maistingų produktų, yra labiau pažeidžiami.
• Virškinimo trakto ligos: ligos, tokios kaip celiakija ar Krono liga, gali trukdyti maistinių medžiagų įsisavinimui.
• Psichologinės problemos: sutrikimai, tokie kaip anoreksija, gali sumažinti maisto vartojimą ir sukelti šią ligą.
• Amžius: vaikai ir pagyvenę žmonės yra labiau pažeidžiami dėl didesnių maistinių medžiagų poreikių.

Simptomai

• Pradžioje gali pasireikšti nuovargis, silpnumas ir svorio kritimas. Vėliau gali atsirasti raumenų atrofija, imuninės sistemos silpnėjimas, virškinimo sutrikimai, tokie kaip viduriavimas ar pilvo skausmas, bei odos problemos, pavyzdžiui, egzema.
• Sunkių atvejų metu gali pasireikšti edema (skysčių kaupimasis organizme), anemija ir netgi psichologiniai sutrikimai, tokie kaip depresija.

Diagnostika

Šiai ligai diagnozuoti naudojami įvairūs tyrimai, įskaitant kraujo tyrimus, kurie nustato baltymų ir energinių medžiagų lygį organizme. Taip pat gali būti atliekami šlapimo tyrimai ir virškinimo trakto tyrimai, siekiant įvertinti, ar nėra ligų, trukdančių maistinių medžiagų įsisavinimui. Klinikiniai simptomai, tokie kaip svorio kritimas ir raumenų silpnumas, taip pat yra svarbūs diagnozuojant šią būklę.

Gydymas

Gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Pirmiausia, būtina užtikrinti pakankamą baltymų ir energinių medžiagų suvartojimą per dietą. Tai gali apimti maisto papildų vartojimą, jei natūralių šaltinių nepakanka. Be to, gydymas gali apimti psichologinę paramą ir konsultacijas, ypač jei liga susijusi su valgymo sutrikimais. Naujausios terapijos galimybės apima individualizuotas mitybos programas ir naujų maisto produktų, tokių kaip augaliniai baltymų šaltiniai, integravimą į racioną.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas