Nepatikslintas cukrinis diabetas

Anatomija

Nepatikslintas cukrinis diabetas yra liga, kuri tiesiogiai veikia endokrininę sistemą. Ši sistema yra atsakinga už hormonų gamybą ir reguliavimą organizme. Pagrindinis organas, susijęs su cukriniu diabetu, yra kasa, kuri gamina insuliną – hormoną, reguliuojantį gliukozės kiekį kraujyje. Nepatikslintas cukrinis diabetas gali paveikti ir kitus organus, tokius kaip kepenys, raumenys ir riebalų audiniai, nes šie organai taip pat dalyvauja gliukozės metabolizme. Kitos sistemos, pvz., kraujotakos ir nervų sistema, gali būti paveiktos ilgalaikio diabetu susijusių komplikacijų, tokių kaip neuropatija ir kraujagyslių pažeidimai.

Ligos aprašymas

Nepatikslintas cukrinis diabetas yra būklė, kai organizmas negali tinkamai reguliuoti gliukozės kiekio kraujyje dėl insulino trūkumo arba jo veikimo sutrikimo. Ši liga gali pasireikšti įvairiais būdais, ir jos simptomai gali būti labai įvairūs. Nepatikslintas cukrinis diabetas yra svarbus dėl savo potencialo sukelti rimtų ilgalaikių komplikacijų, tokių kaip širdies ligos, inkstų nepakankamumas ir regos sutrikimai. Dėl šių priežasčių diagnozė ir gydymas yra labai svarbūs siekiant užkirsti kelią šių komplikacijų vystymuisi.

Ligos priežastis

Pagrindinės nepatikslinto cukrinio diabeto priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra genetiniai veiksniai, kurie gali padidinti riziką susirgti šia liga. Taip pat, aplinkos veiksniai, tokie kaip netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas ir nutukimas, gali prisidėti prie ligos vystymosi. Insulino atsparumas – tai būklė, kai organizmo ląstelės nebeveikia insulino, yra dar viena svarbi priežastis, lemiančio cukrinio diabeto atsiradimą. Be to, uždegiminiai procesai organizme gali turėti įtakos insulino gamybai ir veikimui.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: šeimos istorija cukriniu diabetu gali padidinti riziką susirgti.
• Nutukimas: perteklinis svoris, ypač pilvo srityje, gali padidinti insulino atsparumą.
• Maitinimosi įpročiai: netinkama mityba, gausi angliavandenių ir riebalų, gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Pasyvus gyvenimo būdas: mažas fizinis aktyvumas gali padidinti riziką susirgti diabetu.
• Amžius: vyresni nei 45 metų žmonės dažniau susiduria su šia liga.

Simptomai

• Dažnas šlapinimasis: padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti dažnesnį šlapinimąsi.
• Padidėjęs troškulys: organizmas bando kompensuoti skysčių praradimą dėl dažnesnio šlapinimosi.
• Nuovargis: energijos trūkumas gali būti jaučiamas dėl neefektyvaus gliukozės naudojimo organizme.
• Regėjimo sutrikimai: gali pasireikšti neryškus matymas dėl gliukozės svyravimų.
• Žaizdų gijimo sutrikimai: ilgalaikiai aukšti gliukozės kiekiai gali sulėtinti gijimo procesus.

Diagnostika

Nepatikslinto cukrinio diabeto diagnostika apima keletą tyrimų. Dažniausiai naudojamas gliukozės kiekio kraujyje tyrimas, kuris gali būti atliekamas tuščiu skrandžiu arba po valgio. Hemoglobino A1c testas taip pat yra svarbus, nes jis rodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per pastaruosius 2-3 mėnesius. Be to, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, kad įvertintų galimas komplikacijas, tokias kaip inkstų funkcijos tyrimai ar kraujospūdžio matavimas.

Gydymas

Nepatikslinto cukrinio diabeto gydymas gali būti įvairus. Pirmiausia, pacientams rekomenduojama keisti gyvenimo būdą: laikytis subalansuotos mitybos, padidinti fizinį aktyvumą ir siekti sveiko kūno svorio. Medikamentinis gydymas gali apimti insulino terapiją arba vaistus, kurie padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Naujausios terapijos galimybės apima GLP-1 receptorių agonistus ir SGLT2 inhibitorius, kurie padeda sumažinti gliukozės kiekį kraujyje ir gali turėti papildomų naudingų efektų, tokių kaip svorio metimas. Reguliarus stebėjimas ir konsultacijos su gydytoju yra būtinos siekiant užtikrinti sėkmingą gydymą ir komplikacijų prevenciją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas