Nepatikslintos pilvo ertmės išvaržos

Anatomija

Nepatikslintos pilvo ertmės išvaržos yra susijusios su pilvo sienelės anatomija, kuri apima raumenis, fasciją ir kitus audinius. Pilvo ertmė sudaryta iš įvairių organų, tokių kaip skrandis, žarnos, kepenys ir blužnis. Išvarža atsiranda, kai vienas iš šių organų arba pilvo ertmės audinių dalis, pavyzdžiui, žarnynas, išsikiša per silpną vietą pilvo sienelėje. Tai gali nutikti įvairiose vietose, tačiau dažniausiai išvaržos pasitaiko kirkšnies, bambos ar pilvo centre.

Ligos aprašymas

Nepatikslintos pilvo ertmės išvaržos yra būklė, kai pilvo organai prasiskverbia per silpną pilvo sienelės vietą. Tai gali sukelti skausmą, diskomfortą ir kitus simptomus, priklausomai nuo išvaržos dydžio ir vietos. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip žarnų paspaudimas ar uždegimas, kas reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Ligos priežastis

Pagrindinės nepatikslintų pilvo ertmės išvaržų priežastys yra raumenų silpnumas, genetiniai veiksniai, per didelis fizinis krūvis, nutukimas ir amžius. Raumenų silpnumas gali atsirasti dėl senėjimo proceso, traumos ar chirurginių procedūrų. Be to, lėtinės ligos, tokios kaip kosulys ar vidurių užkietėjimas, gali padidinti pilvo slėgį ir prisidėti prie išvaržų atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria raumenų silpnumą.
• Nutukimas – didelis kūno svoris padidina pilvo slėgį.
• Fizinis krūvis – intensyvios treniruotės ar sunkumų kilnojimas gali sukelti raumenų pažeidimus.
• Genetika – šeimos anamnezė gali turėti įtakos išvaržų atsiradimui.
• Chroniškos ligos – tokios kaip lėtinis kosulys ar vidurių užkietėjimas, gali didinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima pilvo skausmą, diskomfortą ar patinimą išvaržos vietoje. Išvarža gali būti matoma kaip iškilimas, kuris gali būti mažesnis, kai žmogus guli, ir didesnis, kai jis stovi ar kosėja. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti pykinimas, vėmimas arba žarnyno obstrukcija, kas yra rimta būklė.

Diagnostika

Nepatikslintos pilvo ertmės išvaržos diagnozuojamos remiantis fiziniu tyrimu, kurio metu gydytojas apčiuopia išvaržą ir vertina jos dydį bei vietą. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant patvirtinti diagnozę ir įvertinti galimas komplikacijas.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek chirurginius, tiek nechirurginius sprendimus. Chirurginis gydymas dažniausiai yra efektyviausias būdas gydyti išvaržas, jis gali apimti atvirą operaciją arba laparoskopinę operaciją, kurioje naudojami mažesni pjūviai. Nechirurginiai gydymo metodai, tokie kaip specialūs tvarsčiai, gali būti taikomi tam tikroms pacientų grupėms, tačiau jie dažniausiai laikomi laikinais sprendimais. Naujausi gydymo metodai apima minimaliai invazines technikas, kurios gali sumažinti atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas