Odos migruojanti lerva

Anatomija

Odos migruojanti lerva, dar žinoma kaip larva migrans, yra parazitinė liga, kuri paveikia odą. Ši liga dažniausiai pasireiškia, kai parazitinės lervos, paprastai priklausančios nematodų klasei, įsiskverbia į žmogaus odą. Pagrindinės paveiktos sistemos yra odos ir imuninė sistema. Lervos, patekusios į odą, gali sukelti uždegimą, kuris aktyvina imuninės sistemos atsaką, sukeliančią niežėjimą ir diskomfortą. Paveikta oda gali patinti ir parausti, o tai rodo, kad imuninė sistema reaguoja į svetimkūnį.

Ligos aprašymas

Odos migruojanti lerva yra liga, kurią sukelia parazitinių lervų migracija po oda. Šios lervos dažniausiai yra iš katėms ir šunims būdingų parazitų, tokių kaip Ancylostoma braziliensis ir Ancylostoma caninum. Liga pasireiškia raudonais, niežtinčiais odos bėrimais, kurie primena migruojančias linijas. Ši liga yra svarbi dėl savo plitimo, ypač tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, kur žmonės dažnai liečiasi su užkrėsta dirva ar smėliu. Nors liga dažniausiai nėra pavojinga gyvybei, ji gali sukelti didelį diskomfortą ir reikalauja gydymo.

Ligos priežastis

Odos migruojančios lervos atsiradimas yra tiesiogiai susijęs su užsikrėtimu parazitinėmis lervomis, kurios patenka į žmogaus odą, dažniausiai per kontaktą su užkrėsta dirva arba smėliu. Pagrindinės ligos priežastys apima:

• Kontaktas su gyvūnais, ypač šunimis ir katėmis, kurie gali būti užkrėsti šiais parazitais.
• Užkrėstos dirvos ar smėlio, kuriose lervos gali gyventi ir laukti, kol pateks į žmogaus odą.
• Silpna imuninė sistema, kuri gali padidinti riziką užsikrėsti.

Rizikos faktoriai

• Gyvenimas ar kelionės į tropinius ir subtropinius regionus, kur liga yra dažnesnė.
• Darbas ar veikla, susijusi su žeme, pavyzdžiui, sodininkystė ar statybos darbai.
• Kontaktas su užkrėstais gyvūnais, ypač šunimis ir katėmis.
• Silpna imuninė sistema, dėl kurios organizmas negali efektyviai kovoti su parazitais.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai apima niežėjimą ir odos paraudimą, kurie gali prasidėti iš karto po užsikrėtimo. Dėl lervų migracijos po oda gali atsirasti raudonos, migruojančios linijos, kurios gali sukelti didelį diskomfortą. Kai kuriais atvejais simptomai gali būti lengvi ir praeiti savaime, tačiau sunkesniais atvejais gali pasireikšti stipresnis niežėjimas, patinimas ir uždegimas.

Diagnostika

Odos migruojančios lervos diagnozė paprastai atliekama remiantis klinikiniais simptomais ir paciento anamneze. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, kad nustatytų odos bėrimus ir jų pobūdį. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip biopsija, kad būtų patvirtinta diagnozė ir atmesti kitos odos ligos.

Gydymas

Odos migruojančios lervos gydymas apima antiparazitinių vaistų, tokių kaip albendazolas ar ivermektinas, skyrimą, kurie padeda pašalinti lervas iš organizmo. Be to, galima skirti antihistamininius vaistus niežėjimui ir uždegimui sumažinti. Svarbu vengti savarankiško gydymo ir pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų nustatytas tinkamas gydymo planas. Taip pat rekomenduojama imtis prevencinių priemonių, tokių kaip vengti kontakto su užkrėsta dirva ir laikyti gyvūnus švarius, kad būtų sumažinta užsikrėtimo rizika.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas