Osteochondroma

Anatomija

Osteochondroma yra gerybinis kaulų navikas, dažniausiai susijęs su kaulų ir kremzlių audiniais. Ši liga dažniausiai paveikia ilgus kaulus, tokius kaip šlaunikaulis, blauzdikaulis ir peties kaulas. Osteochondromos gali formuotis ant kaulų paviršiaus, ypač epifizinėse zonose, kur kaulai jungiasi su kremzlėmis. Dėl šios ligos gali būti pažeidžiamos aplinkinės struktūros, įskaitant raumenis, nervus ir kraujagysles, sukeldamos skausmą ir funkcinius sutrikimus. Osteochondromos gali turėti įtakos ir augimo procesams vaikystėje bei paauglystėje, nes jos dažniausiai pasireiškia šiuo laikotarpiu.

Ligos aprašymas

Osteochondroma yra viena iš dažniausiai pasitaikančių gerybinių kaulų navikų, kuri atsiranda, kai kaulinis audinys auga netinkamai, formuodamas kaulų išaugas, padengtą kremzle. Šios ligos svarba slypi jos potenciale sukelti komplikacijas, pavyzdžiui, piktybinių navikų vystymąsi, nors tai yra itin retai. Osteochondromos gali būti vienos arba daugybinės, ir dažniausiai diagnozuojamos jauniems žmonėms, ypač paaugliams ir jaunimui, kurie dar auga. Ši liga gali turėti įtakos kasdieniam gyvenimui, ypač jei ji sukelia skausmą ar judėjimo apribojimus.

Ligos priežastis

Osteochondromos atsiradimas yra susijęs su nenormaliu kaulų augimu, tačiau tikslios priežastys vis dar nėra visiškai aiškios. Manoma, kad genetiniai veiksniai gali turėti svarbų vaidmenį, nes kai kurios šeimos gali turėti polinkį į šią ligą. Be to, gali būti ir mechaninių veiksnių, tokių kaip traumos ar nuolatinis stresas, kurie gali prisidėti prie osteochondromos vystymosi. Taip pat yra teorijų, kad tam tikros medžiagų apykaitos sutrikimai gali sukelti netinkamą kaulų audinio formavimąsi.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: šeimos anamnezė, kai artimieji turėjo osteochondromų, gali padidinti riziką.
• Augimo periodai: paaugliai ir jaunimas, kurie dar auga, dažniau patiria osteochondromas.
• Traumos: ankstesnės traumos toje vietoje, kur gali formuotis osteochondroma, gali padidinti ligos riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai osteochondromos simptomai gali būti skausmas, ypač jei navikas spaudžia aplinkinius audinius. Taip pat gali pasireikšti patinimas ar išaugos jausmas ant kaulo. Kai kuriais atvejais osteochondromos gali būti besimptomės ir atsitiktinai atrandamos rentgeno tyrimų metu. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti judėjimo apribojimai ar raumenų silpnumas.

Diagnostika

Osteochondromos diagnozė dažniausiai prasideda nuo fizinio tyrimo, kurio metu gydytojas vertina naviko buvimą ir galimus simptomus. Norint patvirtinti diagnozę, gali būti atliekami vaizdavimo tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šie tyrimai padeda nustatyti naviko dydį, vietą ir jo poveikį aplinkiniams audiniams. Kartais gali prireikti biopsijos, siekiant išsiaiškinti, ar navikas yra gerybinis, ar piktybinis.

Gydymas

Osteochondromos gydymas priklauso nuo naviko dydžio, simptomų ir paciento amžiaus. Jei navikas nesukelia skausmo ar funkcinių sutrikimų, gali būti rekomenduojamas stebėjimas. Tačiau jei osteochondroma sukelia skausmą ar trikdo judėjimą, gali prireikti chirurginio gydymo, kurio metu navikas pašalinamas. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazinius metodus, kurie leidžia mažiau traumuoti aplinkinius audinius. Be to, gali būti taikomos fizioterapijos procedūros, siekiant atkurti judėjimą ir sumažinti skausmą po operacijos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas