Paralyžinis žarnų nepraeinamumas ir obstrukcija be išvaržos

Anatomija

Paralyžinis žarnų nepraeinamumas ir obstrukcija be išvaržos yra susiję su virškinimo sistemos anatomija, ypač su plonosios ir storosios žarnos struktūromis. Žarnos yra ilgos, raumeninės vamzdinės struktūros, per kurias maistas keliauja nuo skrandžio iki tiesiosios žarnos. Šios struktūros yra sudarytos iš skirtingų sluoksnių, įskaitant gleivinę, raumeninį ir išorinį apvalkalą. Paralyžinis žarnų nepraeinamumas atsiranda, kai žarnyno raumenys nesugeba tinkamai susitraukti, o tai trukdo maisto ir skysčių judėjimui. Obstrukcija gali būti mechaninė, kai žarnyno liumeną blokuoja išoriniai ar vidiniai veiksniai, arba funkcionali, kai raumenys praranda gebėjimą veikti.

Ligos aprašymas

Paralyžinis žarnų nepraeinamumas ir obstrukcija be išvaržos yra būklė, kai žarnyno turinys negali normaliai judėti per virškinimo sistemą, o tai sukelia įvairių simptomų ir komplikacijų. Ši liga gali būti ūminė ar lėtinė, ir dažnai pasireiškia po operacijų, traumos ar dėl tam tikrų ligų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši būklė gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip žarnyno perforacija, infekcija ar sepsis, todėl laiku diagnozuoti ir gydyti yra labai svarbu.

Ligos priežastis

Pagrindinės paralyžinio žarnų nepraeinamumo ir obstrukcijos be išvaržos priežastys apima žarnyno raumenų funkcijos sutrikimus, kurie gali būti sukeliami dėl nervų sistemos pažeidimų, pavyzdžiui, po stuburo traumų ar neurologinių ligų. Taip pat gali būti mechaninių kliūčių, tokių kaip navikai, sukibimai po operacijų arba uždegiminės ligos, kurios sukelia žarnyno obstrukciją. Kita priežastis gali būti elektrolitų disbalansas, kuris gali paveikti raumenų susitraukimus.

Rizikos faktoriai

• Operacijų atlikimas pilvo srityje – po operacijų gali atsirasti sukibimai, kurie trukdo normaliam žarnų darbui.
• Neurologinės ligos – ligos, tokios kaip Parkinsono liga ar išsėtinė sklerozė, gali paveikti nervų sistemos funkciją ir sukelti žarnyno paralyžių.
• Žarnyno uždegiminės ligos – tokios kaip Krono liga ar opiniu kolitu, gali sukelti žarnyno obstrukciją ir sutrikdyti normalų peristaltiką.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonėms dažniau pasitaiko šios ligos atvejų dėl sumažėjusios raumenų funkcijos ir kitų sveikatos sutrikimų.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti pilvo skausmą, pūtimą, vėmimą, vidurių užkietėjimą arba viduriavimą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir karščiavimas, jei yra uždegimas ar infekcija. Lengvi simptomai gali būti nepastebimi, tačiau esant sunkiems atvejams, gali pasireikšti intensyvus skausmas ir bendras silpnumas.

Diagnostika

Diagnostika apima fizinį tyrimą, kurio metu gydytojas gali nustatyti pilvo skausmą ar pūtimą. Papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) arba rentgeno nuotraukos, gali būti naudojami norint vizualizuoti žarnyną ir nustatyti obstrukcijos vietą. Laboratoriniai tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, gali padėti nustatyti uždegimą ar dehidrataciją.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos sunkumo ir priežasties. Lengvais atvejais gali būti taikomas konservatyvus gydymas, įskaitant skysčių infuziją, dietos pakeitimus ir vaistus, skatinančius žarnyno peristaltiką. Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų pašalinta obstrukcija arba atkurta žarnyno funkcija. Naujausios terapijos galimybės gali apimti minimaliai invazines procedūras, kurios sumažina atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas