Paraplegija ir tetraplegija

Anatomija

Paraplegija ir tetraplegija yra neurologinės ligos, susijusios su stuburo ir nervų sistemos pažeidimais. Paraplegija apima paralyžių arba motorinių funkcijų praradimą apatinėje kūno dalyje, paprastai nuo juosmens žemyn, tuo tarpu tetraplegija (dar vadinama kvadriplegija) paveikia visą kūną, įskaitant galūnes. Šios ligos dažnai yra susijusios su nugaros smegenų sužalojimais, o tai gali paveikti judėjimo ir jautrumo sistemas. Nugaros smegenys yra svarbiausias nervų sistemos komponentas, perduodantis signalus tarp smegenų ir kūno, todėl jų pažeidimas gali turėti rimtų pasekmių organizmo funkcijoms.

Ligos aprašymas

Paraplegija ir tetraplegija yra rimtos būklės, pasižyminčios motorinių funkcijų praradimu, dėl ko pacientai gali patirti didelį judėjimo apribojimą. Šios ligos dažnai atsiranda po traumų, tokių kaip kritimai, autoavarijos ar sporto sužalojimai, tačiau gali būti ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, onkologinės ligos, infekcijos ar degeneraciniai procesai. Šių ligų svarba kyla iš to, kad jos ne tik paveikia fizinę pacientų būklę, bet ir turi didelį poveikį psichologinei sveikatai, socialiniam gyvenimui ir kasdieniam funkcionavimui.

Ligos priežastis

Paraplegiją ir tetraplegiją gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant:

• Traumos, tokios kaip stuburo lūžiai ar išnirimai, dažnai atsirandančios dėl nelaimingų atsitikimų.
• Neurologinės ligos, pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė ar amyotrofine lateraline sklerozė (ALS).
• Navikai, kurie gali spausti nugaros smegenis.
• Infekcijos, tokios kaip meningitas ar epiduritas, galinčios paveikti nervų sistemą.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria stuburo sužalojimus.
• Lyčių skirtumai – vyrai dažniau patiria nugaros smegenų traumas nei moterys.
• Sporto veikla – tam tikri sportai, pavyzdžiui, kontaktiniai sportai, didina traumų riziką.
• Alkoholis ir narkotikai – jų vartojimas gali padidinti nelaimingų atsitikimų tikimybę.

Simptomai

• Pagrindiniai paraplegijos simptomai apima judėjimo praradimą apatinėse galūnėse, o tetraplegijos atveju – tiek viršutinėse, tiek apatinėse galūnėse. Be to, gali pasireikšti raumenų silpnumas, jautrumo praradimas, skausmas ar dilgčiojimas. Pacientai taip pat gali patirti šlapinimosi ir tuštinimosi problemas, o sunkiais atvejais – kvėpavimo sutrikimus.

Diagnostika

Ligos diagnozavimas dažniausiai prasideda nuo išsamaus paciento istorijos ir fizinio tyrimo. Papildomi tyrimai gali apimti magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), kompiuterinę tomografiją (KT) arba elektromiografiją (EMG), kurie padeda nustatyti stuburo smegenų pažeidimo lygį ir pobūdį. Taip pat gali būti atliekami neurologiniai testai, siekiant įvertinti motorinių ir sensorinių funkcijų būklę.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos pobūdžio ir sunkumo. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie padeda valdyti skausmą, raumenų spazmus ir kitus simptomus. Reabilitacijos programos, įskaitant fizinę terapiją, ergoterapiją ir psichologinę paramą, yra būtinos, kad pacientai galėtų prisitaikyti prie naujos gyvenimo situacijos. Naujausios terapijos galimybės gali apimti neurologinių implantų naudojimą ir eksoskeletų technologijas, kurios padeda pacientams atkurti judėjimą. Moksliniai tyrimai ir inovacijos nuolat plečia gydymo galimybes, suteikdami vilties pacientams ir jų šeimoms.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas