Plautinė hipertenzija

Anatomija

Plautinė hipertenzija yra būklė, kuri paveikia plaučių kraujagysles ir širdį. Ši liga atsiranda, kai padidėja kraujo spaudimas plaučių arterijose, kurios neša kraują iš širdies į plaučius. Dėl šio padidėjusio spaudimo širdies dešinė pusė priversta dirbti sunkiau, kad pumpuotų kraują per plaučius, o tai galiausiai gali sukelti širdies nepakankamumą. Pagrindiniai paveikti organai yra plaučiai ir širdis, tačiau ilgalaikė hipertenzija gali turėti įtakos ir kitoms sistemoms, pvz., inkstams ir kraujagyslėms.

Ligos aprašymas

Plautinė hipertenzija apibūdinama kaip lėtinė ir progresuojanti liga, kuri gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Ši liga yra svarbi, nes ji gali žymiai sumažinti gyvenimo kokybę ir net sukelti mirtį. Plautinė hipertenzija gali būti pirminė, kai jos priežastis nėra aiški, arba antrinė, kai ji kyla dėl kitų ligų, tokių kaip širdies ligos, plaučių ligos ar kraujagyslių sutrikimai. Jos diagnozė ir gydymas yra sudėtingi, todėl svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir ankstyvą gydymą.

Ligos priežastis

Pagrindinės plaučių hipertenzijos priežastys gali būti įvairios. Jos gali būti susijusios su genetiniais veiksniais, plaučių ligomis (pvz., lėtiniu bronchitu ar emfizema), širdies ligomis (pvz., širdies ydomis), kraujagyslių sutrikimais arba net su tam tikromis vaistų grupėmis. Mechanizmai, kurie lemia plaučių hipertenziją, dažnai apima kraujagyslių susiaurėjimą, uždegimą ir kraujo krešulių susidarymą, dėl kurių padidėja kraujo spaudimas plaučių arterijose.

Rizikos faktoriai

• Genetika: šeiminė anamnezė gali padidinti riziką susirgti plautine hipertenzija.
• Amžius: vyresni žmonės dažniau serga šia liga.
• Lytiškumas: moterys dažniau serga plautine hipertenzija, ypač jauname amžiuje.
• Plaučių ligos: lėtinės plaučių ligos, tokios kaip astma ar COPD, didina riziką.
• Kraujagyslių ligos: tokios ligos kaip sklerodermija ar lupus gali sukelti plaučių hipertenziją.

Simptomai

• Pagrindiniai plaučių hipertenzijos simptomai apima dusulį, ypač fizinio krūvio metu, nuovargį, krūtinės skausmus, galvos svaigimą ir net sinkopę (sąmonės netekimą). Simptomai gali būti lengvi ir progresuoti lėtai, tačiau kai kuriais atvejais jie gali pasireikšti staiga ir būti labai sunkūs.

Diagnostika

Plautinė hipertenzija diagnozuojama naudojant kelis diagnostinius metodus. Pirmiausia atliekamas išsamus paciento klinikinis įvertinimas, po kurio gali būti paskirti įvairūs tyrimai, tokie kaip echokardiograma, krūtinės ląstos rentgenograma, MRT ar kompiuterinė tomografija. Taip pat gali būti atliekami invaziniai tyrimai, pavyzdžiui, dešiniojo širdies kateterizavimas, kuris padeda tiksliai įvertinti kraujo spaudimą plaučių arterijose.

Gydymas

Plautinės hipertenzijos gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai apima vaistus, tokius kaip endoteliną blokatoriai, fosfodiesterazės inhibitoriai ir prostaciklinai, kurie padeda sumažinti kraujo spaudimą plaučių arterijose. Taip pat gali būti taikomos diuretikai, siekiant sumažinti skysčių perteklių organizme. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip fizinio aktyvumo didinimas, mitybos pokyčiai ir rūkymo nutraukimas, taip pat gali turėti teigiamą poveikį. Naujoviškos terapijos, tokios kaip plaučių transplantacija, gali būti svarstomos sunkiais atvejais, kai kiti gydymo būdai neefektyvūs.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas