Plonosios žarnos atrezija

Anatomija

Plonosios žarnos atrezija yra įgimta anomalija, kuriai būdingas plonosios žarnos dalies nevisiškas išsivystymas arba visiškas užsikimšimas. Žmonių anatomijoje plonoji žarna yra esminė virškinimo sistemos dalis, susidedanti iš trijų pagrindinių segmentų: dvylikapirštės žarnos, jejunumo ir ileumo. Atrezijos atveju vienas ar daugiau šių segmentų gali būti nesusiformavę arba būti visiškai užblokuoti, kas trukdo maisto medžiagų pasisavinimui ir sukelia rimtų virškinimo sutrikimų.

Ligos aprašymas

Plonosios žarnos atrezija yra reta, tačiau rimta liga, dažniausiai diagnozuojama naujagimiams. Ji gali pasireikšti kaip vienos ar kelių žarnos dalių trūkumas, o tai gali sukelti sunkius virškinimo problemų simptomus, tokius kaip vėmimas, pilvo pūtimas ir nesugebėjimas išmatų. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma.

Ligos priežastis

Pagrindinės plonosios žarnos atrezijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos gali būti susijusios su genetiniais veiksniais ir embrioniniu vystymusi. Kai kurie tyrimai rodo, kad šios ligos atsiradimą gali skatinti kraujotakos sutrikimai, kurie atsiranda embriono vystymosi metu, taip pat tam tikros genetinės sindromai, kaip pavyzdžiui, Downo sindromas. Be to, aplinkos veiksniai, tokie kaip motinos rūkymas ar tam tikrų vaistų vartojimas nėštumo metu, taip pat gali būti rizikos faktoriai.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai sutrikimai: tam tikri genetiniai sindromai gali padidinti plonosios žarnos atrezijos riziką.
• Aplinkos veiksniai: motinos sveikatos būklės ir elgesys nėštumo metu gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.
• Paveldimumas: šeimos istorija, kurioje buvo panašių atvejų, gali didinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai plonosios žarnos atrezijos simptomai apima vėmimą, kuris gali būti žalsvas arba putojantis, pilvo pūtimą, nesugebėjimą išmatų, ir nuolatinį neramumą. Šie simptomai gali pasirodyti jau pirmosiomis gyvenimo dienomis. Sunki atrezija gali sukelti dehidrataciją ir elektrolitų disbalansą, kas gali būti gyvybei pavojinga.

Diagnostika

Plonosios žarnos atrezija diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir vaizdo tyrimais. Dažniausiai atliekami ultragarsiniai tyrimai, kurie gali parodyti žarnų struktūrų trūkumą. Be to, gali būti naudojami rentgeno tyrimai su kontrastinėmis medžiagomis, kurie leidžia geriau įvertinti žarnyno praeinamumą ir struktūrą. Dažnai diagnozė nustatoma naujagimiui, kai pasireiškia pirmieji simptomai.

Gydymas

Gydymas plonosios žarnos atrezijai paprastai apima chirurginę intervenciją, kurios metu pašalinama užblokuota žarnyno dalis ir atstatomas normalus žarnyno praeinamumas. Po operacijos pacientams dažnai reikia specialios mitybos, kad būtų užtikrintas tinkamas maistinių medžiagų suvartojimas. Naujų terapijos galimybių, tokių kaip minimaliai invazinės chirurgijos technikos, naudojimas gali sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti atsigavimo laikotarpį. Be to, gydytojai gali rekomenduoti stebėti vaiko augimą ir vystymąsi, kad būtų užtikrinta, jog jis gauna reikalingas maistines medžiagas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas