Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas)

Anatomija

Sausų akių sindromas, dar vadinamas sausuoju keratokonjunktyvitu, yra liga, susijusi su akies paviršiumi ir ašarų sistema. Akys yra sudarytos iš kelių sluoksnių, įskaitant ragena, junginė ir ašarų plėvelė. Ašarų plėvelė yra būtina akies sveikatai, nes ji drėkina akies paviršių, užtikrina skaidrumą ir apsaugo nuo infekcijų. Sausų akių sindromas atsiranda, kai ašarų gamyba sumažėja arba ašarų plėvelė tampa nestabili, dėl ko akies paviršius nepakankamai drėkinamas, o tai gali sukelti diskomfortą ir pažeidimus.

Ligos aprašymas

Sausų akių sindromas yra būklė, kai akys negauna pakankamai drėgmės, todėl jos tampa sausos, dirginamos ir gali patirti uždegimą. Ši liga gali būti lėtinė ir gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms. Sausų akių sindromas yra svarbi liga, nes ji gali žymiai sumažinti gyvenimo kokybę, sukelti nuolatinį diskomfortą ir netgi prisidėti prie regėjimo pablogėjimo, jei nėra gydoma.

Ligos priežastis

Yra kelios pagrindinės sausų akių sindromo priežastys. Viena iš jų – sumažėjusi ašarų gamyba, kuri gali būti susijusi su amžiumi, hormoniniais pokyčiais, pavyzdžiui, menopauzės metu, arba tam tikromis ligomis, tokiomis kaip Sjögreno sindromas. Kita priežastis gali būti ašarų išgarinimas, kuris dažnai pasitaiko žmonėms, dirbantiems ilgą laiką kompiuteriu arba esantiems sausoje aplinkoje. Be to, tam tikri vaistai, pavyzdžiui, antihistamininiai ar diuretikai, taip pat gali turėti įtakos ašarų gamybai.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria sausų akių sindromą dėl natūralaus ašarų gamybos sumažėjimo.
• Hormoniniai pokyčiai – moterys menopauzės metu arba nėštumo metu gali patirti didesnį sausų akių sindromo riziką.
• Darbas kompiuteriu – ilgalaikis ekranų žiūrėjimas mažina mirksėjimo dažnį, kas gali prisidėti prie sausumo.
• Tam tikros ligos – tokios kaip Sjögreno sindromas, reumatoidinis artritas, diabetas, kurios gali turėti įtakos ašarų gamybai.
• Aplinkos veiksniai – dulkės, vėjas, sausas oras ir oro kondicionieriai gali pagreitinti ašarų išgarinimą.

Simptomai

• Pagrindiniai sausų akių sindromo simptomai apima diskomfortą, deginimą, niežėjimą, raudonumą ir jausmą, kad akyse yra svetimkūnis. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir akių nuovargis, jautrumas šviesai, neryškus matymas ir netgi akių uždegimas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, o kai kuriais atvejais jie gali būti nuolatiniai.

Diagnostika

Sausų akių sindromas diagnozuojamas remiantis pacientų skundais ir akies tyrimais. Gydytojai gali atlikti keletą testų, tokių kaip Schirmerio testas, kuris matuoja ašarų gamybą, arba fluoresceino tyrimą, leidžiantį įvertinti akies paviršiaus pažeidimus. Taip pat gali būti naudojami specialūs prietaisai, leidžiantys įvertinti ašarų plėvelės stabilumą ir kokybę.

Gydymas

Sausų akių sindromo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažnai apima dirbtinių ašarų lašų vartojimą, kurie padeda drėkinti akis. Taip pat gali būti rekomenduojami priešuždegiminiai vaistai arba imunomoduliatoriai, jei liga yra susijusi su autoimuninėmis ligomis. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip reguliarus mirksėjimas dirbant su kompiuteriu, drėkinimo priemonių naudojimas patalpose ir saulės akinių nešiojimas lauke. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip ašarų kanalo uždarymas, taip pat gali būti taikomos siekiant sumažinti ašarų išgarinimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas