Spina bifida

Anatomija

Spina bifida yra neurologinė liga, susijusi su nugaros smegenų ir stuburo vystymusi. Ši liga atsiranda, kai stuburo slanksteliai nesusijungia tinkamai, todėl nugaros smegenys lieka atviros. Tai gali paveikti centrinę nervų sistemą, raumenų ir kaulų sistemą bei šlapimo ir reprodukcinę sistemas. Dėl nugaros smegenų defekto gali atsirasti nervų pažeidimų, kurie lemia motorinių funkcijų sutrikimus, o tai gali paveikti judėjimą ir koordinaciją.

Ligos aprašymas

Spina bifida yra įgimta anomalija, kuri gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo to, kiek stuburo dalis yra paveikta. Ši liga yra svarbi dėl to, kad ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant paralyžių, judėjimo sutrikimus ir kitas neurologines problemas. Spina bifida dažnai diagnozuojama vaisiaus vystymosi metu ir gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl svarbu anksti atpažinti šią ligą ir pradėti gydymą.

Ligos priežastis

Spina bifida priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai yra daugelio veiksnių rezultatas. Pagrindinės priežastys gali būti genetiniai veiksniai, kurie padidina riziką susirgti, taip pat aplinkos veiksniai, tokie kaip folio rūgšties trūkumas nėštumo metu. Folio rūgštis yra svarbi nervų sistemos vystymuisi, todėl jos stoka gali prisidėti prie šios ligos atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Folio rūgšties trūkumas: Nėščios moterys, kurios negauna pakankamai folio rūgšties, turi didesnę riziką, kad jų vaikas susirgs spina bifida.
• Genetiniai veiksniai: Jei šeimoje jau buvo spina bifida atvejų, rizika didėja kitų vaikų atžvilgiu.
• Diabetas: Moterims, sergančioms diabetu, taip pat gali būti didesnė rizika susilaukti vaiko su šia liga.
• Vaistai: Tam tikri vaistai, vartojami nėštumo metu, gali padidinti riziką.

Simptomai

• Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Lengvais atvejais gali būti minimalūs neurologiniai sutrikimai, o sunkiais atvejais gali pasireikšti paralyžius, judėjimo sutrikimai, taip pat šlapinimosi ir žarnyno kontrolės problemos.

Diagnostika

Spina bifida diagnozuojama naudojant ultragarso tyrimus nėštumo metu, kurie gali atskleisti stuburo defektus. Po gimimo diagnozė gali būti patvirtinta klinikiniais tyrimais ir vaizdo tyrimais, tokiais kaip MRT arba CT, kurie padeda įvertinti nugaros smegenų būklę ir galimus pažeidimus.

Gydymas

Spina bifida gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Lengvais atvejais gali prireikti tik stebėjimo ir fizinės terapijos, siekiant pagerinti motorines funkcijas. Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų uždarytas stuburo defektas ir sumažintas nervų pažeidimas. Be to, naujausios terapijos galimybės, tokios kaip genų terapija ir regeneracinė medicina, gali suteikti naujų vilčių gydant šią ligą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas