Stomatitas ir į jį panašūs pakitimai

Anatomija

Stomatitas yra burnos ertmės uždegiminė liga, kuri paveikia gleivinę. Pagrindinės paveiktos anatomijos struktūros yra burnos gleivinė, dantenos, liežuvis ir, kai kuriais atvejais, ir ryklė. Ši liga gali sukelti skausmą, diskomfortą ir sunkumų valgant ar kalbant. Be to, stomatitas gali paveikti seilių liaukas, todėl gali sumažėti seilių gamyba, kas dar labiau apsunkina burnos higienos palaikymą. Svarbu pažymėti, kad burnos ertmė yra susijusi su virškinimo ir kvėpavimo sistemomis, todėl stomatito simptomai gali turėti įtakos šių sistemų funkcijai.

Ligos aprašymas

Stomatitas yra uždegiminė būklė, kuri pasireiškia burnos gleivinės opų, paraudimo ir patinimo forma. Ši liga gali būti ūminė arba lėtinė, priklausomai nuo jos priežasties ir trukmės. Ūminis stomatitas dažnai pasireiškia staiga ir gali būti susijęs su infekcijomis, alerginėmis reakcijomis ar mechaniniais pažeidimais. Lėtinė forma gali būti susijusi su sisteminėmis ligomis, tokiomis kaip vilkligė ar uždegiminės žarnų ligos. Stomatitas yra svarbus, nes jis gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip sepsis ar mitybos sutrikimai, jei nebus laiku gydomas.

Ligos priežastis

Stomatito priežastys yra įvairios ir gali būti klasifikuojamos į infekcines, neinfekcines ir sistemines. Infekcinės priežastys dažniausiai apima virusus (pvz., herpes simplex virusas), bakterijas (pvz., streptokokai) ir grybus (pvz., Candida albicans). Neinfekcinės priežastys dažnai susijusios su mechaniniais pažeidimais, cheminiais dirgikliais ar alerginėmis reakcijomis. Sisteminių ligų, tokių kaip diabetas ar autoimuninės ligos, buvimas gali padidinti stomatito riziką. Be to, stresas, mitybos trūkumai (ypač vitamino B12, folio rūgšties ir geležies trūkumas) taip pat gali prisidėti prie ligos atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Imuninės sistemos sutrikimai: asmenys su silpna imunine sistema yra labiau linkę susirgti stomatitu.
• Bloga burnos higiena: nepakankamas burnos priežiūros lygis gali sukelti bakterijų kaupimąsi ir uždegimą.
• Mitybos trūkumai: vitaminų ir mineralų trūkumas gali silpninti organizmo atsparumą.
• Rūkymas ir alkoholio vartojimas: šie įpročiai gali dirginti burnos gleivinę ir didinti stomatito riziką.
• Stresas: psichologinė įtampa gali prisidėti prie imuninės sistemos silpnėjimo, kas padidina ligos tikimybę.

Simptomai

• Pagrindiniai stomatito simptomai apima skausmą ir diskomfortą burnoje, ypač valgant ar kalbant. Taip pat gali pasireikšti paraudimas ir patinimas burnos gleivinėje, opos, kurios gali būti skausmingos ir kraujuojančios, bei seilių gamybos sumažėjimas. Kai kuriais atvejais gali atsirasti karščiavimas ir bendras silpnumas, ypač jei stomatitas yra susijęs su infekcija.

Diagnostika

Stomatito diagnozė paprastai prasideda nuo gydytojo ar odontologo atlikto burnos ertmės tyrimo. Specialistas įvertina gleivinės būklę, ieško opų, paraudimo ir kitų uždegimo požymių. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip kraujo tyrimai, siekiant nustatyti galimas sistemines ligas ar infekcijas. Jei stomatitas yra lėtinis, gali prireikti biopsijos, kad būtų atmestos kitos būklės, tokios kaip vėžys ar autoimuninės ligos.

Gydymas

Stomatito gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Infekcinio pobūdžio atveju gali būti skiriami antivirusiniai ar antibakteriniai vaistai. Skausmui malšinti gali būti rekomenduojami analgetikai ir antiseptiniai skalavimai. Be to, svarbu palaikyti gerą burnos higieną ir vartoti minkštą, maistingą maistą, kad būtų sumažintas diskomfortas. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip lazerinė terapija, gali būti naudojamos skausmo mažinimui ir gleivinės gijimui. Taip pat rekomenduojama vartoti vitaminus ir mineralus, kad būtų stiprinama imuninė sistema ir pagreitinta gijimo procesas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas