Ūminis cistitas

Anatomija

Ūminis cistitas yra šlapimo pūslės uždegimas, kuris tiesiogiai susijęs su šlapimo takų anatomija. Šlapimo sistema apima inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę ir šlaplę. Ūminio cistito atveju uždegimas dažniausiai prasideda šlapimo pūslėje, tačiau gali plisti ir į šlaplę. Ši liga dažniausiai paveikia moteris, kurių anatomija, ypač trumpesnė šlaplė, leidžia bakterijoms lengviau patekti į šlapimo pūslę. Moterų šlaplės ilgis yra apie 4–5 cm, o vyrų – apie 20 cm, todėl moterys yra labiau pažeidžiamos šios ligos.

Ligos aprašymas

Ūminis cistitas yra dažna urologinė liga, kurią sukelia šlapimo pūslės gleivinės uždegimas. Ši liga gali pasireikšti staiga ir sukelti nemalonius simptomus, tokius kaip skausmas šlapinantis, dažnas noras šlapintis ir skausmas pilvo apačioje. Ūminis cistitas yra svarbus sveikatos klausimas, nes jis gali sukelti rimtesnes komplikacijas, tokias kaip inkstų uždegimas, jei uždegimas plinta toliau į inkstus. Be to, jis gali turėti įtakos gyvenimo kokybei ir sukelti diskomfortą kasdieniame gyvenime.

Ligos priežastis

Pagrindinė ūminio cistito priežastis yra bakterinė infekcija, dažniausiai sukeliama E. coli bakterijų, kurios natūraliai gyvena žarnyne. Šios bakterijos gali patekti į šlapimo takus ir sukelti uždegimą. Be to, cistito atsiradimą gali skatinti šie mechanizmai: šlapimo stagnacija šlapimo pūslėje, hormoniniai pokyčiai, kurie gali paveikti gleivinės apsaugines savybes, ir šlapimo takų anatomijos anomalijos. Tuo pačiu metu, nesveikas gyvenimo būdas, pvz., netinkama mityba, dehidratacija ir nesilaikymas higienos reikalavimų, taip pat gali prisidėti prie ligos atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Dažnas šlapinimasis, ypač moterims, gali padidinti cistito riziką, nes tai gali rodyti šlapimo takų infekcijas.
• Hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, menopauzės metu, gali sumažinti šlapimo pūslės gleivinės apsaugines savybes.
• Diabetas, nes sergantiems šia liga gali būti sumažėjęs imunitetas ir padidėjusi šlapimo gliukozės koncentracija, kuri skatina bakterijų augimą.
• Užsikimšusios šlapimo takų sistemos, pvz., akmenys, gali sukelti šlapimo stagnaciją ir taip padidinti infekcijos riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai ūminio cistito simptomai apima skausmą ir deginimą šlapinantis, dažną norą šlapintis, netikėtą šlapimo nutekėjimą ir skausmą pilvo apačioje. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir karščiavimas, bendras silpnumas, šlapimo spalvos pasikeitimas ar nemalonus kvapas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo infekcijos sunkumo ir individualių organizmo ypatumų.

Diagnostika

Ūminio cistito diagnostika paprastai prasideda nuo anamnezės surinkimo ir fizinio paciento ištyrimo. Gydytojas gali atlikti šlapimo tyrimą, kad nustatytų bakterijų buvimą ir uždegimo požymius. Dažnai atliekamas šlapimo kultūros tyrimas, kuris padeda identifikuoti konkrečias bakterijas ir jų jautrumą antibiotikams. Esant sudėtingoms atvejams, gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip ultragarso tyrimas, kad būtų įvertinta šlapimo takų anatomija ir galimos komplikacijos.

Gydymas

Ūminio cistito gydymas dažniausiai apima antibiotikų vartojimą, kurie skiriami remiantis šlapimo kultūros rezultatais. Be to, pacientams rekomenduojama gerti daug skysčių, kad būtų skatinamas šlapinimasis ir pašalinamos bakterijos. Nemedicininiai sprendimai gali apimti šiltų kompresų taikymą pilvo apačioje, kad būtų sumažintas skausmas, ir vaistus nuo skausmo. Naujausios terapijos galimybės gali apimti probiotikus, kurie gali padėti atkurti natūralią mikroflorą šlapimo takuose ir sumažinti recidyvų skaičių. Taip pat svarbu laikytis higienos normų ir sveiko gyvenimo būdo, kad būtų išvengta recidyvų ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas