Ūminis pielonefritas

Anatomija

Ūminis pielonefritas yra inkstų uždegimas, kuris dažniausiai paveikia inkstų puodelius ir dubenėlius. Inkstai, esantys abiejose kūno pusėse, atlieka svarbias funkcijas, tokias kaip kraujo filtravimas, atliekų šalinimas ir skysčių bei elektrolitų pusiausvyros palaikymas. Ūminio pielonefrito atveju, uždegimas gali išplisti į inkstų audinius, sukeldamas skausmą ir sutrikdydamas jų funkciją. Ši liga gali paveikti tiek vieną, tiek abu inkstus, o uždegimas gali išplisti į aplinkinius audinius, sukeldamas komplikacijas.

Ligos aprašymas

Ūminis pielonefritas yra bakterinė infekcija, kuri dažniausiai prasideda nuo šlapimo takų infekcijos. Tai yra rimta liga, nes ji gali sukelti ilgalaikių inkstų pažeidimų ir netinkamą inkstų funkciją. Jos svarba yra didelė, nes laiku nesuteikus gydymo, liga gali sukelti sepsį, inkstų nepakankamumą ir kitas gyvybei pavojingas komplikacijas. Ūminis pielonefritas gali pasireikšti staiga, dažnai su ryškiais simptomais, todėl svarbu atpažinti ligą ir pradėti gydymą kuo greičiau.

Ligos priežastis

Pagrindinė ūminio pielonefrito priežastis yra bakterinė infekcija, dažniausiai sukeliama E. coli bakterijų, kurios natūraliai aptinkamos žarnyne. Infekcija gali prasidėti iš šlapimo pūslės, per šlaplę patekdama į inkstus. Kitos galimos priežastys gali būti šlapimo takų obstrukcija, akmenys, kateteriai ar kitos medicininės procedūros, kurios gali sukelti infekciją. Be to, tam tikros ligos, tokios kaip diabetas, gali padidinti infekcijos riziką dėl sumažėjusios imuninės sistemos funkcijos.

Rizikos faktoriai

• Šlapimo takų infekcijos istorija – asmenys, turintys dažnai pasikartojančių infekcijų, yra labiau linkę į pielonefritą.
• Obstrukcinės šlapimo takų ligos – akmenys ar prostatos padidėjimas gali trukdyti šlapimo nutekėjimui.
• Diabetas – šią ligą turintys asmenys dažnai patiria sumažėjusią imuninę funkciją.
• Moterų lytis – moterys turi didesnę riziką dėl trumpesnės šlaplės ir šlapimo takų anatominių ypatumų.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys, turintys autoimuninių ligų ar vartojantys imunosupresantus, yra labiau pažeidžiami.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima stiprų nugaros skausmą, karščiavimą, šaltkrėtį, pykinimą ir vėmimą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir šlapimo pūslės simptomai, tokie kaip dažnas šlapinimasis, skausmas šlapinantis ar drumstas šlapimas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo uždegimo sunkumo ir organizmo atsako.

Diagnostika

Ūminio pielonefrito diagnozė apima anamnezės surinkimą, fizinį tyrimą ir laboratorinius tyrimus. Dažniausiai atliekamas šlapimo tyrimas, kuris gali parodyti infekcijos požymius, tokius kaip bakterijos, leukocitai ar kraujas šlapime. Taip pat gali būti atliekama kraujo analizė, siekiant nustatyti uždegimo rodiklius ir inkstų funkciją. Kartais gali prireikti vaizdinių tyrimų, tokių kaip ultragarsas ar kompiuterinė tomografija, siekiant įvertinti inkstų būklę ir pašalinti galimus obstrukcijos šaltinius.

Gydymas

Ūminio pielonefrito gydymas paprastai apima antibiotikų vartojimą, kurie yra skiriami atsižvelgiant į sukėlėją. Gydymo trukmė gali svyruoti nuo 7 iki 14 dienų, priklausomai nuo infekcijos sunkumo ir paciento būklės. Be antibiotikų, pacientams gali būti skiriami skausmo malšintojai ir karščiavimą mažinantys vaistai. Sunkiais atvejais, kai yra komplikacijų, gali prireikti hospitalizacijos ir intraveninio gydymo. Taip pat svarbu laikytis tinkamos hidratacijos ir, jei reikia, gydyti pagrindines sveikatos problemas, kad būtų išvengta pasikartojančių infekcijų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas