Viduriavimas

Anatomija

Viduriavimas yra simptomų kompleksas, kuris tiesiogiai susijęs su virškinimo sistema. Pagrindiniai organai, paveikti šios ligos, yra žarnynas, ypač plonoji ir storosios žarnos. Žarnynas atlieka svarbų vaidmenį maisto virškinime ir maistinių medžiagų absorbcijoje. Viduriavimo atveju, žarnynas negali tinkamai absorbuoti vandens ir maistinių medžiagų, todėl išmatos tampa skystesnės. Be to, viduriavimas gali paveikti ir skrandį, kuris gali reaguoti į dirgiklius, sukeliančius uždegimą ir diskomfortą.

Ligos aprašymas

Viduriavimas yra būklė, kai asmuo patiria dažnesnį nei įprasta išmatų išsiskyrimą, paprastai su skystesnėmis išmatomis. Ši liga gali būti ūminė arba lėtinė. Ūminis viduriavimas dažnai trunka kelias dienas ir gali būti sukeltas infekcijų, maisto netoleravimo ar kitų priežasčių. Lėtinis viduriavimas trunka ilgiau nei kelias savaites ir gali būti susijęs su rimtesnėmis ligomis, tokiomis kaip dirgliosios žarnos sindromas ar uždegiminės žarnų ligos. Viduriavimas yra svarbi problema, nes jis gali sukelti dehidrataciją, maistinių medžiagų trūkumą ir bendrą organizmo silpnumą.

Ligos priežastis

Viduriavimo priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima:

• Infekcijos: virusinės, bakterinės ar parazitinės infekcijos gali sukelti viduriavimą. Dažniausiai pasitaikančios infekcijos yra rotavirusai, salmonelės ir E. coli.
• Maisto netoleravimas: tam tikrų maisto produktų, tokių kaip laktozė ar glitimas, netoleravimas gali sukelti virškinimo sutrikimus.
• Vaistai: kai kurie vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai, gali paveikti žarnyno florą ir sukelti viduriavimą.
• Uždegiminės žarnų ligos: tokios ligos kaip Krono liga ar opinis kolitas gali sukelti lėtinį viduriavimą.

Rizikos faktoriai

• Kelionės: kelionės į šalis su prastesne sanitarija gali padidinti riziką užsikrėsti infekcinėmis ligomis.
• Maisto vartojimas: žali ar nepakankamai termiškai apdoroti maisto produktai gali sukelti viduriavimą.
• Imuninės sistemos silpnumas: asmenys su silpna imunine sistema yra labiau pažeidžiami infekcijoms.
• Stresas: psichologinis stresas gali paveikti virškinimo sistemą ir sukelti viduriavimą.

Simptomai

• Pagrindiniai viduriavimo simptomai apima dažnesnį išmatų išsiskyrimą, skystas išmatas, pilvo skausmus, spazmus ir galimą karščiavimą. Lengvesniais atvejais viduriavimas gali būti neskausmingas, tačiau sunkesniais atvejais jis gali sukelti intensyvų diskomfortą ir dehidrataciją.

Diagnostika

Viduriavimo diagnostika paprastai prasideda nuo anamnezės, kurioje gydytojas klausia apie simptomus, jų trukmę ir galimas priežastis. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai ir išmatų tyrimai, siekiant nustatyti infekcijas ar uždegimus. Kartais gali prireikti atlikti papildomus tyrimus, tokius kaip endoskopija ar vaizdo tyrimai, jei įtariama lėtinė liga.

Gydymas

Viduriavimo gydymas priklauso nuo priežasties. Ūminio viduriavimo atveju svarbiausia yra užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą, kad būtų išvengta dehidratacijos. Gali būti skiriami vaistai, tokie kaip loperamidas, kad sumažintų simptomus. Jei viduriavimą sukelia infekcija, gali prireikti antibiotikų. Lėtinio viduriavimo atveju gydymas gali apimti mitybos pokyčius, probiotikus ir kitus vaistus, priklausomai nuo pagrindinės priežasties. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus uždegiminių žarnų ligų gydymui.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas