Žarnos nepraeinamumas

Anatomija

Žarnos nepraeinamumas yra būklė, kai žarnyne atsiranda kliūtis, dėl kurios maistas, skysčiai ir dujos negali laisvai judėti per virškinimo traktą. Žarnynas, sudarytas iš plonosios ir storosios žarnų, yra esminė virškinimo sistemos dalis, atsakinga už maistinių medžiagų absorbciją ir atliekų pašalinimą. Nepraeinamumas gali paveikti bet kurią žarnyno dalį, tačiau dažniausiai pasitaiko plonosios žarnos srityje. Ši būklė gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant žarnyno plyšimą ir peritonitą, todėl svarbu tinkamai ją diagnozuoti ir gydyti.

Ligos aprašymas

Žarnos nepraeinamumas gali būti mechaninis arba funkcionalus. Mechaninis nepraeinamumas atsiranda dėl fizinės kliūties, pavyzdžiui, naviko, sukibimų ar žarnyno sukimo. Funkcionalus nepraeinamumas, kita vertus, yra susijęs su žarnyno raumenų sutrikimais, kurie trukdo normaliai peristaltikai. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip dehidratacija, elektrolitų disbalansas ir žarnyno nekrozė, jei nebus greitai gydoma.

Ligos priežastis

Žarnos nepraeinamumo priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima:

• Žarnyno obstrukcija dėl navikų ar cistų.
• Sukibimai po operacijų, kurie gali sukelti žarnyno susukimą.
• Žarnyno uždegiminės ligos, pvz., Krono liga ar opinis kolitas.
• Žarnyno sukimas (volvulus), kuris gali atsirasti dėl netinkamo žarnyno išdėstymo.
• Žarnyno paralyžius, kuris dažnai pasitaiko po operacijų ar traumos.

Rizikos faktoriai

• Rizikos faktoriai, toki kaip ankstesnės pilvo operacijos, uždegiminės žarnyno ligos, onkologinės ligos, gali padidinti žarnos nepraeinamumo tikimybę. Taip pat vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys, turintys lėtinių ligų, yra labiau linkę susidurti su šia problema.

Simptomai

• Pagrindiniai žarnos nepraeinamumo simptomai apima pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, pilvo pūtimą ir nesugebėjimą išmatuoti ar išskirti dujų. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo nepraeinamumo laipsnio ir trukmės.

Diagnostika

Žarnos nepraeinamumo diagnozė paprastai prasideda nuo klinikinio tyrimo ir anamnezės. Gydytojas gali rekomenduoti įvairius tyrimus, tokius kaip pilvo ultragarso, kompiuterinė tomografija (KT) arba rentgeno tyrimas su kontrastine medžiaga, kad nustatytų obstrukcijos vietą ir priežastį. Be to, laboratoriniai tyrimai gali padėti įvertinti paciento būklę ir nustatyti dehidratacijos ar elektrolitų disbalanso požymius.

Gydymas

Žarnos nepraeinamumo gydymas priklauso nuo jo priežasties ir sunkumo. Lengvais atvejais gali būti pakankamas konservatyvus gydymas, įskaitant skysčių infuziją, elektrolitų papildymą ir dietos pakeitimą. Tačiau sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų pašalinta kliūtis ar atstatyta žarnyno funkcija. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip minimaliai invazinės chirurgijos technikos, taip pat gali būti taikomi, siekiant sumažinti atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas