Žarnų divertikulinė liga

Anatomija

Žarnų divertikulinė liga yra susijusi su storosios žarnos anatomija, ypač su jos sienelėmis. Žmogaus storosios žarnos struktūra apima kelias dalis: akląją žarną, gaubtinę žarną ir tiesiąją žarną. Divertikulus, tai yra mažus maišelius, gali formuotis storosios žarnos sienelėse, dažniausiai gaubtinėje žarnoje. Šie divertikulai susidaro dėl silpnėjimo ir išsiplėtimo žarnų sienelės, dažniausiai ten, kur žarnų raumenys yra silpnesni. Dėl šių struktūrinių pokyčių gali atsirasti įvairių komplikacijų, tokių kaip divertikulitas, kai divertikulai uždegami.

Ligos aprašymas

Žarnų divertikulinė liga apima divertikulų susidarymą storosios žarnos sienelėse. Dažniausiai ši liga pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms ir gali sukelti įvairių simptomų, pradedant nuo lengvo diskomforto iki sunkių komplikacijų. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti divertikulitą, kuris yra rimtesnė būklė, reikalaujanti medicininės intervencijos. Be to, divertikulinė liga gali sukelti kitų virškinimo trakto sutrikimų, tokių kaip kraujavimas ar žarnų obstrukcija.

Ligos priežastis

Pagrindinės divertikulinės ligos priežastys yra susijusios su mityba, gyvenimo būdu ir genetika. Viena iš pagrindinių priežasčių yra mažas skaidulų kiekis maiste, kuris gali lemti padidėjusį žarnų spaudimą. Taip pat riziką didina sėdimas gyvenimo būdas, nutukimas ir rūkymas. Genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos ligos vystymuisi, nes žmonės, turintys šeimos istoriją divertikulinės ligos, yra labiau linkę susirgti šia liga.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 40 metų asmenys dažniau serga divertikuline liga.
• Mityba – mažas skaidulų kiekis maiste skatina divertikulozės vystymąsi.
• Nutukimas – padidėjęs kūno svoris gali didinti žarnų spaudimą.
• Sėdimas gyvenimo būdas – fizinio aktyvumo stoka gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Rūkymas – tai gali būti susiję su padidėjusia divertikulinės ligos rizika.

Simptomai

• Dažniausi simptomai yra pilvo skausmas, ypač kairėje apatinėje pilvo dalyje, pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir sunkesni simptomai, tokie kaip karščiavimas, vėmimas ir kraujavimas iš tiesiosios žarnos, kurie gali rodyti divertikulito išsivystymą.

Diagnostika

Žarnų divertikulinė liga diagnozuojama atliekant kelis tyrimus. Paprastai gydytojas gali pradėti nuo fizinio tyrimo ir anamnezės. Tolesni tyrimai gali apimti ultragarso tyrimą, kompiuterinę tomografiją (KT), kurios metu galima vizualizuoti divertikulus ir įvertinti galimas komplikacijas. Kolonoskopija taip pat gali būti naudojama, tačiau ji dažnai atliekama, kai yra įtarimų dėl kitų virškinimo trakto ligų.

Gydymas

Žarnų divertikulinės ligos gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo. Lengvų simptomų atveju gali būti rekomenduojama dietos korekcija, įskaitant daugiau skaidulų turinčio maisto vartojimą ir didesnį skysčių kiekį. Jei pasireiškia sunkesni simptomai, gali prireikti vaistų, tokių kaip antibiotikai, jei yra uždegimas. Kai kuriais atvejais, ypač esant komplikacijoms, gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų pašalinta paveikta žarnų dalis. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima minimaliai invazinius chirurginius metodus, kurie gali sumažinti atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas