Žarnų invaginacija
Anatomija
Žarnų invaginacija yra būklė, kai viena žarnų dalis įsiskverbia į kitą, dažniausiai į šalia esančią žarną. Tai gali paveikti bet kurią žarnyno dalį, tačiau dažniausiai pasitaiko plonosios žarnos ir storosios žarnos srityse. Ši liga gali sukelti žarnyno obstrukciją, kraujotakos sutrikimus ir net žarnyno nekrozę. Žarnyno struktūra, įskaitant raumenų sluoksnius ir gleivinę, yra labai svarbi, nes invaginacija gali sukelti didelį skausmą ir diskomfortą, taip pat pažeisti normalų virškinimo procesą.
Ligos aprašymas
Žarnų invaginacija yra ūminė būklė, kuri gali būti potencialiai pavojinga gyvybei. Ši liga dažnai pasitaiko vaikams, ypač kūdikiams, tačiau ji gali pasireikšti ir suaugusiesiems. Invaginacijos metu žarnyno dalys gali suspausti kraujagysles, sukeldamos audinių nekrozę ir uždegimą. Laiku nesuteikus medicininės pagalbos, liga gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip peritonitas, todėl svarbu ją atpažinti ir gydyti kuo greičiau.
Ligos priežastis
Žarnų invaginacija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažniausios priežastys apima:
- Žarnyno navikus, kurie gali sukelti mechaninį blokavimą.
- Žarnyno infekcijas, kurios gali sukelti uždegimą ir audinių patinimą.
- Anatomines anomalijas, pavyzdžiui, Meckelio divertikulą, kuris gali sukelti invaginaciją.
- Traumas ar chirurgines procedūras, kurios gali pažeisti žarnyno struktūrą.
Rizikos faktoriai
- Kūdikių ir mažų vaikų amžius – šio amžiaus grupė yra labiau linkusi į invaginaciją dėl nesubrendusių žarnyno struktūrų.
- Žarnyno infekcijos – virusinės ar bakterinės infekcijos gali padidinti riziką.
- Anatomijos anomalijos – kai kurie žmonės gali turėti įgimtų struktūrinių sutrikimų, kurie didina šios ligos riziką.
Simptomai
- Pagrindiniai simptomai apima stiprų pilvo skausmą, kuris gali būti paroksizminis, vėmimą, kraujingas išmatas ir pilvo pūtimą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir karščiavimas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo invaginacijos sunkumo ir trukmės.
Diagnostika
Žarnų invaginacijai diagnozuoti naudojami įvairūs tyrimai. Dažniausiai taikomi ultragarsiniai tyrimai, kurie gali parodyti žarnyno struktūras ir invaginacijos buvimą. Taip pat gali būti atliekami kompiuterinė tomografija (KT) ar rentgeno tyrimai, siekiant gauti išsamesnį vaizdą. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, atkreipdamas dėmesį į pilvo skausmą ir kitus simptomus.
Gydymas
Žarnų invaginacijos gydymas gali būti tiek medicininis, tiek chirurginis. Medicininiais sprendimais gali būti taikomas konservatyvus gydymas, įskaitant skausmo malšinimą ir skysčių terapiją. Tačiau dažniausiai reikalinga chirurginė intervencija, kad būtų atkurta normali žarnyno struktūra ir pašalintos galimos komplikacijos. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines technikas, kurios gali sumažinti atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas