Žarnų paralyžius

Anatomija

Žarnų paralyžius, dar žinomas kaip ileus, yra būklė, kai žarnynas praranda gebėjimą tinkamai judėti ir perkelti maistą, skysčius bei dujas. Ši liga gali paveikti tiek plonąją, tiek storąją žarną. Žarnynas yra sudėtinga struktūra, kurią sudaro raumenys ir nervų galūnės, atsakingos už peristaltiką – tai procesas, kai raumenys susitraukia ir atsipalaiduoja, leidžiant maistui judėti per virškinimo traktą. Dėl šios ligos sutrinka šis natūralus judėjimas, o tai gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip žarnų obstrukcija ir žarnyno nekrozė.

Ligos aprašymas

Žarnų paralyžius yra rimta būklė, kuri gali sukelti skausmą, diskomfortą ir gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Liga gali būti ūminė arba lėtinė; ūminio tipo atvejais simptomai pasireiškia staiga, o lėtiniu atveju simptomai gali būti nuolatiniai arba pasikartojantys. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti žarnyno obstrukciją, kuri gali reikalauti chirurginės intervencijos, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma.

Ligos priežastis

Žarnų paralyžiaus priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra susiję su mechaniniais veiksniais, tokiais kaip žarnyno obstrukcija, tačiau taip pat gali būti ir funkciniai veiksniai, pavyzdžiui, nervų pažeidimai, uždegimas ar medikamentų poveikis. Pagrindinės priežastys apima:

• Žarnyno obstrukcija, kurią gali sukelti navikai, sukibimai ar išvaržos.
• Uždegiminės ligos, tokios kaip divertikulitas ar Krono liga.
• Operacijos, kurios gali pažeisti nervų galūnes žarnyne.
• Medikamentai, ypač opiatų grupės vaistai, kurie slopina žarnyno judrumą.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni žmonės dažniau patiria žarnų paralyžių dėl sumažėjusio žarnyno judrumo.
• Chirurginės procedūros: po pilvo operacijų rizika išauga dėl galimų komplikacijų.
• Virškinimo trakto ligos: esamos ligos gali padidinti paralyžiaus riziką.
• Medikamentų vartojimas: tam tikri vaistai gali slopinti žarnyno funkcijas.

Simptomai

• Pilvo skausmas ir diskomfortas, dažnai pasireiškiantis kaip spazmai.
• Vėmimas, kuris gali būti stiprus ir nuolatinis.
• Nepriklausomas išmatų ir dujų išsiskyrimas.
• Pilvo patinimas, kuris gali rodyti žarnyno obstrukciją.
• Apetito praradimas ir bendras silpnumas.

Diagnostika

Žarnų paralyžius diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir įvairiais tyrimais. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, siekiant nustatyti pilvo skausmą ir patinimą. Dažnai naudojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar rentgeno spinduliai, siekiant vizualizuoti žarnyną ir nustatyti galimas obstrukcijas. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant įvertinti bendrą paciento būklę ir nustatyti galimas komplikacijas.

Gydymas

Žarnų paralyžiaus gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir sunkumo. Lengvais atvejais gali būti taikomas konservatyvus gydymas, kuris apima skysčių terapiją, dietos pokyčius ir vaistus, kurie padeda atkurti žarnyno judrumą. Sunkesniais atvejais, kai yra obstrukcija ar kita rimta komplikacija, gali prireikti chirurginės intervencijos. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, kurios gali padėti atkurti žarnyno funkciją be didelės operacijos. Taip pat svarbu stebėti ir gydyti galimas ligas, kurios gali sukelti žarnų paralyžių.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas