Zolingerio – Elisono sindromas

Anatomija

Zolingerio – Elisono sindromas yra susijęs su virškinimo sistema, ypač su skrandžiu ir dvylikapiršte žarną. Ši liga pasižymi padidėjusia skrandžio rūgšties gamyba, kurią sukelia gastrino hormono perprodukcija. Gastrinas gaminamas G ląstelėse, esančiose skrandžio gleivinėje, ir jis stimuliuoja skrandžio rūgšties sekreciją. Pagrindiniai paveikti organai yra skrandis, dvylikapirštė žarna ir kasos. Dėl didelio rūgšties kiekio gali atsirasti opų, kurios gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kraujavimas ir perforacija.

Ligos aprašymas

Zolingerio – Elisono sindromas yra reta liga, kuri pasižymi gastrino perprodukcija, dažniausiai dėl naviko, vadinamo gastrinomu. Šis navikas dažniausiai randamas kasoje arba dvylikapirštėje žarnoje. Liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkių virškinimo trakto sutrikimų, tokių kaip pepsinės opos, ir reikalauja kruopštaus stebėjimo bei gydymo. Be to, šis sindromas gali būti antrinis, atsirandantis dėl kitų ligų, tokių kaip peptinė opa arba pankreatitas.

Ligos priežastis

Pagrindinė Zolingerio – Elisono sindromo priežastis yra gastrinomos, kurios gali būti piktybiniai navikai. Šie navikai gamina didelius gastrino kiekius, kurie skatina skrandžio rūgšties sekreciją. Be to, sindromas gali būti susijęs su kitomis endokrininėmis ligomis, tokiomis kaip MEN 1 sindromas (multiplinė endokrininė neoplazija). Kai kurie rizikos veiksniai apima genetinį polinkį, kuris gali padidinti gastrinomų atsiradimo tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Genetinis polinkis – šeimos istorija, susijusi su endokrininėmis ligomis, gali padidinti riziką.
• Amžius – liga dažniau diagnozuojama vidutinio amžiaus ir vyresnio amžiaus žmonėms.
• Kitų virškinimo trakto ligų buvimas – asmenims, turintiems pepsinę opą, gali būti didesnė rizika susirgti šiuo sindromu.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima sunkų rėmenį, pilvo skausmą, viduriavimą, pykinimą ir vėmimą. Dėl didelio rūgšties kiekio skrandžio turinys gali dirginti žarnyną, sukeldamas viduriavimą. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti pepsinės opos, kurios gali sukelti kraujavimą ir perforaciją.

Diagnostika

Diagnostika apima kelis tyrimus. Pirmiausia atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti gastrino lygį. Jei gastrino kiekis yra padidėjęs, gali būti atliekamas pilvo ultragarsas ar kompiuterinė tomografija, siekiant nustatyti gastrinomą. Be to, gali būti atliekama endoskopija, kuri leidžia tiesiogiai apžiūrėti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę bei paimti biopsiją, jei reikia.

Gydymas

Zolingerio – Elisono sindromo gydymas apima tiek medicininius, tiek chirurginius sprendimus. Medicininis gydymas dažniausiai apima protonų siurblio inhibitorius, kurie sumažina skrandžio rūgšties gamybą. Jei navikas yra lokalizuotas ir operatyvus, chirurgija gali būti atliekama siekiant pašalinti gastrinomą. Taip pat naujausios terapijos galimybės apima chemoterapiją ir tikslinę terapiją, ypač pacientams, sergantiems metastazavusiomis gastrinomomis. Klinikiniai tyrimai dėl naujų gydymo metodų taip pat yra aktyviai vykdomi, siekiant pagerinti pacientų prognozes ir gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas