Cistitas

Anatomija

Cistitas yra šlapimo pūslės uždegimas, kuris tiesiogiai susijęs su šlapimo takų anatomija. Šlapimo pūslė yra raumeninis organas, esantis dubens srityje, kuris kaupia šlapimą, kol jis yra išskiriamas. Cistitas gali paveikti ne tik šlapimo pūslę, bet ir šlapimo takus, inkstus bei aplinkinius audinius, todėl svarbu suprasti šių organų struktūrą ir funkcionavimą. Uždegiminiai procesai gali sukelti skausmą ir diskomfortą, trukdydami normaliam šlapimo išskyrimui ir sukelti komplikacijų, jei infekcija išplinta į inkstus.

Ligos aprašymas

Cistitas yra dažna liga, kuri dažniausiai pasireiškia moterims. Ji gali būti ūminė arba lėtinė, priklausomai nuo uždegimo trukmės ir pasikartojimo. Ūminis cistitas dažniausiai sukelia bakterinė infekcija, o lėtinis cistitas gali būti susijęs su nuolatinėmis šlapimo takų problemomis arba kitomis ligomis. Cistitas yra svarbus, nes jis gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip inkstų infekcijos, jei nebus laiku gydomas. Be to, ši liga gali reikšmingai paveikti paciento gyvenimo kokybę, sukeldama skausmą ir diskomfortą.

Ligos priežastis

Pagrindinės cistito priežastys yra bakterinės infekcijos, dažniausiai sukeliančios E. coli bakterijos. Be to, cistitas gali išsivystyti dėl šių veiksnių: šlapimo takų obstrukcija, šlapimo pūslės akmenys, šlapimo pūslės dirginimas dėl chemikalų (pvz., muilo, dezodorantų), hormoniniai pokyčiai (ypač menopauzės metu) ir netinkama higiena. Kartais cistitas gali atsirasti po šlapimo pūslės kateterizacijos arba chirurginių procedūrų.

Rizikos faktoriai

• Moteriška lytis – moterys dažniau serga cistitu dėl trumpesnio šlaplės ilgio.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau susiduria su šlapimo takų problemomis.
• Diabetas – padidina infekcijų riziką dėl sumažėjusio imuniteto.
• Šlapimo takų anomalijos – struktūriniai sutrikimai gali skatinti infekcijų vystymąsi.
• Dažnas šlapimo pūslės kateterizavimas – gali sukelti infekcijas.

Simptomai

• Pagrindiniai cistito simptomai apima dažną šlapinimąsi, skausmą ar deginimą šlapinantis, drumstą ar kraujuotą šlapimą, pilvo ar apatinės nugaros dalies skausmą, bei bendrą silpnumą. Simptomai gali būti lengvi, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir sunkesni, tokie kaip karščiavimas ar šaltkrėtis, kurie rodo, kad infekcija gali plisti į inkstus.

Diagnostika

Cistito diagnozė paprastai prasideda nuo paciento anamnezės ir fizinio patikrinimo. Dažniausiai atliekami šlapimo tyrimai, siekiant nustatyti bakterijų buvimą, kraują ar kitus neįprastus elementus šlapime. Kartais gali prireikti atlikti ultragarsinį tyrimą ar cistoskopiją, kad būtų galima įvertinti šlapimo pūslės būklę ir atmesti kitus sutrikimus.

Gydymas

Cistito gydymas dažniausiai apima antibiotikus, kurie padeda kovoti su bakterine infekcija. Gydymo trukmė ir vaistų pasirinkimas priklauso nuo ligos sunkumo ir paciento sveikatos būklės. Be to, pacientams rekomenduojama gerti daug skysčių, kad būtų skatinama šlapimo gamyba ir padedama pašalinti bakterijas. Kai kuriais atvejais gali būti naudingi ir nemedicininiai sprendimai, tokie kaip šiltos vonios ar šilumos kompresai, kurie padeda sumažinti skausmą. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip imunoterapija, taip pat gali būti svarstomos, ypač lėtinio cistito atvejais.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas