Skleritas
Anatomija
Skleritas yra uždegiminė liga, kuri paveikia sklerą – baltąjį akies apvalkalą. Sklera yra svarbi akies struktūra, suteikianti jai formą ir apsaugą. Ši liga gali paveikti visą sklerą arba jos dalis, o uždegimas gali išplisti ir į gretimas struktūras, tokias kaip rainelė ir choroidas. Poveikis gali sukelti skausmą, akių paraudimą ir kitus regėjimo sutrikimus. Skleritas gali turėti įtakos ir kitoms akies dalims, todėl svarbu atidžiai stebėti simptomus ir gydyti ligą laiku.
Ligos aprašymas
Skleritas yra autoimuninė liga, kuriai būdingas skleros uždegimas. Tai gali pasireikšti kaip ūmus ar lėtinis procesas, ir jis gali būti susijęs su kitomis sisteminėmis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas ar Lupus. Skleritas gali sukelti rimtų regėjimo problemų, todėl svarbu jį atpažinti ir gydyti ankstyvoje stadijoje. Dėl šios ligos pobūdžio, ji gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei, todėl jos diagnostika ir gydymas yra labai svarbūs.
Ligos priežastis
Sklerito priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai tai yra autoimuniniai procesai, kai organizmo imuninė sistema puola savo paties audinius. Be to, infekcijos, traumos ar sisteminės ligos gali prisidėti prie sklerito vystymosi. Kai kurie mokslininkai teigia, kad genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos šios ligos atsiradimui. Pavyzdžiui, pacientai, sergantys reumatoidiniu artritu, turi didesnę riziką susirgti skleritu.
Rizikos faktoriai
- Autoimuninės ligos – pacientai, sergantys reumatoidiniu artritu, Lupus ar kitomis autoimuninėmis ligomis, yra labiau linkę į sklerito vystymąsi.
- Infekcijos – kai kurios infekcijos, tokios kaip virusinės ar bakterinės, gali sukelti sklerito atsiradimą.
- Traumos – akies sužalojimai gali padidinti sklerito riziką.
- Genetiniai veiksniai – šeimos istorija su autoimuninėmis ligomis gali padidinti riziką susirgti skleritu.
Simptomai
- Pagrindiniai sklerito simptomai apima akių skausmą, kuris gali būti stiprus ir pulsuojantis. Taip pat gali pasireikšti akies paraudimas, jautrumas šviesai, neryškus matymas ir ašarojimas. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir bendri simptomai, tokie kaip nuovargis ar karščiavimas. Simptomai gali skirtis nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo uždegimo laipsnio.
Diagnostika
Sklerito diagnostika paprastai prasideda nuo akių gydytojo atlikto klinikinio tyrimo. Gydytojas įvertina paciento simptomus, atlieka akies tyrimą ir gali naudoti specialius instrumentus, kad patikrintų skleros būklę. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti galimas autoimunines ligas ar infekcijas. Kartais reikalingi papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti galimus komplikacijas.
Gydymas
Sklerito gydymas dažniausiai apima vaistus, tokius kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ir kortikosteroidai, kurie padeda sumažinti uždegimą ir skausmą. Jei skleritas yra susijęs su sistemine liga, gali prireikti gydyti ir pagrindinę ligą. Be vaistų, kai kurie pacientai gali gauti papildomą terapiją, tokią kaip fizioterapija ar akupunktūra, siekiant palengvinti simptomus. Naujausios gydymo galimybės apima biologinius vaistus, kurie gali būti efektyvūs gydant autoimunines ligas, susijusias su skleritu.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas