Migrena sergančių pacientų poreikius atitinkantis gydymas

Parengta pagal New approaches to meet patientsʼ needs in clinical practice. Summary of presentations from Menarini Group-supported satellite symposium, held at the 4th EHMTIC, Copenhagen, Denmark, on 19th September 2014. https://viewer.zmags.com/publication/4ca06327#/4ca06327/1.

Migrena: epidemiologija, diagnostika ir gydymas

Migreninius galvos skausmus patiria 4 iš 10 mo­terų ir 2 iš 10 vyrų, dažniausiai iki 35 metų. 30 metų moterims migrena yra 3 kartus dažnesnė nei to pa­ties amžiaus vyrams (1). Diagnostikos kriterijuo­se nurodyta, kad migrenai būdingi nuo 4 iki 72 val. trunkantys galvos skausmai, turi būti mažiausiai 2 iš toliau išvardytų požymių:

● vienpusė lokalizacija;
● tvinkčiojamasis pobūdis;
● intensyvumas didėja atliekant įprastinę veiklą;
● vidutinis arba didelis skausmo intensyvumas; ir mažiausiai 1 iš toliau išvardytų požymių:
● pykinimas ir / ar vėmimas;
● fotofobija ir fonofobija.

Maždaug trečdaliui pacientų pasireiškia aura. Jos simptomai trunka iki valandos, tarp priepuolių visiš­kai išnyksta, gali pasireikšti mirgėjimu akyse, taške­lių ar adatėlių matymu, regėjimo praradimu, jautru­mo praradimu arba kalbos sutrikimais (2). Migrenai diagnozuoti reikalingi mažiausiai 5 priepuoliai be auros, o jei pasireiškia aura – pakanka 2 priepuolių. Migreną svarbu atskirti nuo įtampos galvos skaus­mų, kurie trunka nuo pusvalandžio iki 7 dienų, pa­sireiškia mažiausiai 2 iš toliau išvardytų požymių:

● abipusė lokalizacija;
● nuolatinis, o ne pulsuojamasis pobūdis;
● nesustiprėja nuo įprastinės veiklos;
● skausmas lengvas arba vidutinio intensyvumo; ir nėra nė 1 iš toliau išvardytų požymių:
● pykinimo ir / ar vėmimo;
● fotofobijos ir fonofobijos (bet vienas jų gali būti).

Įtampos galvos skausmai gali pasireikšti ir mi­grena sergantiems pacientams. Diferencijuojant svarbu atsiminti, kad dažna gal­vos skausmų priežastis yra piktnaudžiavimas vais­tais nuo skausmo (juos patiria apie 1 proc. žmonių). Reikia atskirti nuo antrinės kilmės skausmų dėl me­ningito, subarachnoidinės kraujosruvos ar intrakra­nijinių navikų. Svarbiausi antrinių galvos skausmų požymiai yra šie (3):

● sumišimas;
● mieguistumas;
● vėmimas;
● tarp galvos skausmų priepuolių išliekantys neu­rologiniai požymiai;
● karščiavimas;
● pirmą kartą vyresniems nei 50 metų žmonėms prasidėję galvos skausmai;
● staigi pradžia;
● iš miego pažadinantis galvos skausmas;
● galvos trauma;
● kraštutinai intensyvus skausmas.

Lengvą ar vidutinio sunkumo migrenos prie­puolį galima rekomenduoti nutraukti išgėrus aspi­rino 600–900 mg, vėliau po 600 mg kas 4 val., taip pat veiksmingi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) bei paracetamolis (po 1 000 mg kas 4 val., daugiausia iki 4 g/d.). Esant pykinimui ir vėmimui, galėtų būti naudingos paracetamolio žvakutės, vė­mimą slopinantys vaistai (metoklopramidas). Reko­menduojamas poilsis ramioje, tamsioje patalpoje. Sunkūs priepuoliai (jie pasireiškia maždaug trečda­liui pacientų) nutraukiami 5-HT1 (serotonino 1 tipo) receptorių agonistais (triptanais). Jie veiksmingiau­si, kai vartojami kuo anksčiau prasidėjus skausmui, nepaisant to, kad jų skyrimas apibrėžiamas vidutinio sunkumo ir sunkios galvos skausmo stadijos laikota­piu (4). Maždaug 30 proc. atvejų per 24 val. skaus­mas atsinaujina, tada rekomenduojama pakartotinė dozė (5). Esant dažniems priepuoliams, rekomen­duojamas prevencinis gydymas, pirmiausia nemedi­kamentinės priemonės – gyvensenos keitimas (mo­kytis streso įveikos, reguliariai miegoti ir maitintis). Reikia vengti maisto produktų, skatinančių migre­nos priepuolius (šokolado, sūrio, citrusinių vaisių, vyno). Kontroliuoti gydymo veiksmingumą ir nusta­tyti trigerius padeda dienynų pildymas. 3 ir daugiau sunkius priepuolius per mėnesį patiriantiems paci­entams rekomenduojamas medikamentinis preven­cinis gydymas (6). Jo tikslas – sumažinti priepuolių dažnį bent pusiau. Siekiant išvengti nepageidauja­mų reiškinių, rekomenduojama titruoti vaisto dozę. Norint visiškai įsitikinti paskirto vaisto veiksmin­gumu, reikalingi 1–3 gydymo mėnesiai arba tą patį triptaną reikėtų skirti bent 3 priepuoliams gydyti.

2014 metų rugsėjo 19 dieną Kopenhagoje įvyko nuotolinis simpoziumas, skirtas migrenos diagnosti­kos ir gydymo problemoms. Toliau straipsnyje pa­teikiama simpoziume skaitytų pranešimų santrauka.

Ar egzistuoja savaitgalio migrena?

Terminą savaitgalio galvos skausmas pirmieji 1989 metais pavartojo Nattero su kolegomis (7). Jie aprašė tipinę migreną primenančius galvos skaus­mus, kuriuos dažnai lydėdavo papildomi simptomai. Savaitgalio skausmai pasireikšdavo ne vien migrena sergantiems pacientams, bet taip pat ir epizodinių įtampos galvos skausmų atveju. Jie nebuvo laiko­mi savarankiška galvos skausmų forma, savaitgalio dienos laikytos tik provokuojančiu veiksniu. Be to, nurodyta, kad šie skausmai būdingesni vyrams (8).

Neseniai paskelbtame 12 mėnesių trukusiame perspektyviniame tyrime buvo išnagrinėti 89 mi­grena sergančių moterų pildyti galvos skausmų die­nynai. Nustatyta, kad migreniniai skausmai visomis savaitės dienomis pasireiškia maždaug vienodai (9). Savaitgaliais ir nedarbo dienomis galvos skausmai buvo net retesni.

2006–2012 metais apžvelgti 3 700 epizodine migrena ir įtampos galvos skausmais sergančių pa­cientų duomenys (10). 6,1 proc. pacientų galvos skausmai pasireikšdavo beveik išimtinai savaitga­liais. Savaitgalio dienomis galvos skausmai vyrams ir moterims pasireikšdavo vienodai dažnai, o ben­droje migrena sergančiųjų grupėje moterų buvo 3 kartus daugiau nei vyrų (santykis 3,61:1). Viduti­nis savaitgalio migrena sergančių pacientų amžius buvo šiek tiek mažesnis (37,0±9,5 metų, palyginti su 40,7±12,5 metų), vyrų amžiaus vidurkis buvo kiek didesnis nei moterų (atitinkamai 37,2±9,5 metų ir 36,7±9,7 metų). Daugumą (91,7 proc. atvejų) suda­rė migrena be auros sergantys pacientai (11). Dau­giau nei trečdaliui (35,6 proc.) savaitgalio migrena sergančių moterų buvo nustatyta ir su menstruaci­jomis susijusi migrena.

Remiantis šiais duomenimis, suformuluotas savaitgalio migrenos apibrėžimas – mažiausiai 75 proc. visų galvos skausmų pasireiškia savaitga­liais, jų dažnis svyruoja nuo 1 epizodo kas 2 mėne­sius iki 4 epizodų per mėnesį. Savaitgalio migreną galima toliau suskirstyti į I tipą, kai ≥90 proc. visų priepuolių pasireiškia savaitgaliais, ir II tipą, kai sa­vaitgalio dienomis pasireiškia ≥75 proc. priepuolių. 65,2 proc. I tipo migrenos atvejų nustatoma vyrams, II tipo migrena dažnesnė moterims (vyrai sudaro tik 31 proc.). Taigi savaitgalio migrena būdingesnė vy­rams. Tęsiant stebėjimą, nustatyta, kad 20,2 proc. atvejų galvos skausmai pasireikšdavo nepriklau­somai nuo savaitės dienos. Daugeliu atvejų galvos skausmų dažnis padidėjo. Taigi savaitgalio migre­ną galima laikyti pereinančia būkle, trunkančia vi­dutiniškai 5 metus, po to savaitgalio dienos nustoja būti priepuolius skatinančiu veiksniu.

Toliau tyrimo autoriai nurodo, kad 9,2 proc. sa­vaitgalio migrena sergančių pacientų pakako gyve­nimo būdo korekcijų (miego optimizavimo), liku­siems prireikė skirti vaistų. 50,3 proc. pacientų gy­dyti vien triptanais, 27,5 proc. pacientų triptanų var­tojo tik sunkių priepuolių metu, vidutinio sunkumo atvejais skirta NVNU. 20,3 proc. pacientų gydėsi vien NVNU, 1,9 proc. pacientų vartojo vien para­cetamolį. 54,1 proc. pacientų buvo taikoma trum­palaikė profilaktinė terapija. 64 pacientams skirta magnio preparatų, 41 pacientui frovatriptano (pir­ma vaisto dozė 20 val. penktadienio vakare, šešta­dienį 8 ir 20 val., o paskutinė dozė 8 val. sekmadie­nio ryte). 63,4 proc. frovatriptanu gydytų pacientų galvos skausmų trukmė sumažėjo mažiausiai per­pus, palyginti su 14 proc. magnio preparatų grupėje.

Skirtingai nuo kitų triptanų, frovatriptanas blo­kuoja ne tik 5-HT1, bet ir 5-HT7 receptorius, tai lemia selektyvesnį sutraukiamąjį poveikį smege­nų, bet ne vainikinėms arterijoms, todėl šis tripta­nas pasižymi geru veiksmingumu ir maža nepagei­daujamų reiškinių rizika. Be to, ilgesnis pusinės eli­minacijos laikotarpis (26 val.) lemia ilgesnę veiki­mo trukmę (1).

Retrospektyviniame tyrime, lyginusiame frova­triptaną su kitais triptanais, savaitgalio migrena ser­gantiems pacientams, savaitgalio dienomis buvo už­registruoti 569 priepuoliai, darbo dienomis – 1 281 priepuolis (12). Vaistai vienodai veiksmingai numal­šino tiek savaitgalį, tiek darbo dienomis pasireiš­kiančius galvos skausmus. Frovatriptanas savaitga­lio skausmus numalšino veiksmingiau nei darbo die­nomis (atkryčių dažnis per 48 val. po vaisto pavarto­jimo buvo atitinkamai 17 proc. ir 30 proc., p<0,05). Manoma, kad savaitgalio skausmų atvejais vaistai dažniau išgeriami iš anksto, kadangi lengviau pro­gnozuoti tokių skausmų pradžią, todėl ir veiksmin­gumas yra didesnis. Skiriant kitų triptanų, atkryčių dažnis per 48 val. buvo didesnis (34–40 proc.) (12).

Apibendrinant galima teigti, kad savaitgalio mi­grena yra gana dažna būklė, vienodai dažnai pasireiš­kianti vyrams ir moterims, o bendrai migrena dažniau serga moterys. Vis dėlto savaitgalio migrenos negali­ma laikyti savarankišku migrenos tipu, kaip antai su menstruacijomis susijusios migrenos, savaitgalis iš esmės tėra galvos skausmo trigeris. Galvos skausmą savaitgaliais išprovokuoja chronobiologiniai veiks­niai, tokie kaip miego trukmės pasikeitimas, dieno­tvarkės pokyčiai. Savaitgalio skausmai paprastai būna intensyvūs, jiems malšinti dažniausiai tenka skirti triptanų. Veiksmingas preparatas savaitgalio migre­niniams skausmams malšinti yra frovatriptanas. Jis tinka ūminiam priepuoliniam galvos skausmui gydy­ti, be to, jį vartojant, mažesnis atkryčių dažnis, paly­ginti su kitais triptanais (12). Pastarųjų metų tyrimai pateikia palankių duomenų skirti frovatriptaną trum­palaikei prevencijai, tačiau kol kas ši indikacija nėra oficialiai įtraukta į vaisto aprašą.

Menstruacinė migrena

Pirmą kartą menstruacinė migrena, kaip atskira galvos skausmų kategorija, aprašyta antrojoje tarp­tautinėje galvos skausmų klasifikacijoje (angl. 2nd edition of the international headache classification – ICHD-2) (13). Svarbu atskirti tikrąją menstruacinę migreną, kai menstruacijos yra specifinis trigerinis veiksnys, nuo tų atvejų, kai migrena pasireiškia ir kitomis menstruacinio ciklo dienomis (su menstru­acijomis susijusi migrena). ICDH-3β klasifikacijoje nurodoma, kad tikroji menstruacinė migrena be au­ros pasireiškia menstruacijų metu, atitinka migrenos be auros kriterijus, pasireiškia mažiausiai 3 iš eilės ciklų metu, prasideda 1±2 menstruacijų dieną 2 iš 3 menstruacinių ciklų metu ir nebūna kitomis ciklo dienomis. Su menstruacijomis susijusios migrenos diagnostikos kriterijuose nurodyti tie patys kriteri­jai, vienintelis skirtumas – skausmai pasireiškia ir kitomis ciklo dienomis (11). Šis migrenos tipas yra gerokai dažnesnis. Atliekant tyrimus su menstrua­cine migrena sergančiomis pacientėmis, svarbu su­rinkti homogenišką grupę, kurioje migrenos prie­puolių dažnis tikrai būtų susijęs su menstruacijo­mis, o nebūtų atsitiktinis. Tiksli diagnostika svarbi ir klinikinėje praktikoje, kadangi skiriasi menstrua­cijų metu ir kitomis ciklo dienomis pasireiškiančių priepuolių pobūdis. Palyginti su tarpmenstruaciniu laikotarpiu pasireiškiančiais priepuoliais, menstrua­cine migrena sergančios moterys patiria intensyves­nį skausmą (p≤0,05) ir pykinimą (p≤0,001), o prie­puolių trukmė būna ilgesnė, jiems nutraukti tenka skirti daugiau vaistų (p≤0,001) (14). Lyginant kla­sikine migrena sergančioms moterims menstruacijų metu pasireiškiančius priepuolius su menstruacine migrena sergančiomis pacientėmis, tokių skirtumų nenustatyta (14).

Peržvelgus tyrimų duomenis, pasiūlyta pako­reguoti menstruacinės migrenos diagnostikos kri­terijus. Menstruacinę migreną reikėtų diagnozuo­ti tuomet, kai priepuolis prasideda laikotarpiu tarp 2 dienų iki prasidedant menstruacijoms iki 3 dienų nuo menstruacijų pradžios, priepuoliai kitomis mė­nesinių ciklo dienomis gali būti su aura arba be jos, priepuoliai turi būti susiję su menstruacijomis dau­giau nei tik atsitiktinai.

Visais atvejais, gydant menstruacinę migreną, rekomenduojama skirti triptanų. Europos neurolo­gų bendrijų federacijos (angl. European Federation of Neurological Societies – EFNS) rekomendacijo­se nurodyta, kad triptanai vienodai veiksmingi tiek menstruacinei, tiek kitos kilmės migrenai gydyti (15). Danijos galvos skausmų bendrija (angl. Da­nish Headache Society – DHS) siūlo tas pačias reko­mendacijas, tik pabrėžia, kad menstruacinė migrena dažniau būna atspari gydymui (16). Prancūzijos re­komendacijose menstruacinę migreną siūloma gy­dyti taip pat kaip ir kitus migrenos tipus (17). Itali­jos gairėse nurodyta, kad triptanai veiksmingai gydo su menstruacijomis susijusią migreną (18). Kanados galvos skausmų bendrijos (angl. Canadian Heada­che Society – CHS) rekomendacijose, kurios laiko­mos išsamiausiomis, siūlomas ankstyvas triptanų skyrimas vidutinio sunkumo ir sunkiems menstru­acinės migrenos priepuoliams gydyti (19).

Siekiant įvertinti frovatriptano veiksmingumą gydant ūminę menstruacinę migreną, buvo ap­žvelgti 3 Italijoje atliktų daugiacentrių, atsitikti­nės imties, dvigubai aklų tyrimų rezultatai (20). Pirmajame tyrime frovatriptanas po 2,5 mg/d. buvo lyginamas su rizatriptanu po 10 mg/d., an­trajame tyrime – su zolmitriptanu po 2,5 mg/d., trečiajame tyrime – su almotriptanu po 12,5 mg/d. Po 3 mėnesių gydymas būdavo pakeičiamas kitu triptanų preparatu. Ištyrus 187 menstruacine mi ­grena sergančias moteris, nustatyta, kad praėjus 2 ir 24 val. po vaistų pavartojimo, frovatriptanas veiksmingumu nesiskyrė nuo kitų triptanų, tačiau frovatriptano grupėje buvo statistiškai reikšmin­gai mažesnis atkryčių po 24 ir 48 val. dažnis (20).

Menstruacinė migrena gali pasireikšti ne tik dėl natūralios hormonų kaitos ciklo metu, bet ir kombi­nuotą hormoninę kontracepciją vartojančioms paci­entėms, pertraukus estrogenų vartojimą, paprastai tre­čią dieną. Atliekant tyrimą buvo vertinamos 35 kom­binuotus geriamuosius kontraceptikus vartojančios moterys, patiriančios migrenos priepuolius nutraukiant kontra­ceptikus. Nustatyta, kad praėjus 24 val. po frovatriptano pavar­tojimo, statistiškai reikšmingai daugiau pacienčių pavyko pa­siekti visišką skausmo sumažė­jimą, o atkryčių dažnis po 24 ir 48 val. taip pat buvo reikšmingai mažesnis (1 pav.) (21).

Kol kas nėra patvirtinto pro­filaktinio menstruacinės migre­nos gydymo. EFNS rekomen­duoja perimenstruaciniu laiko­tarpiu skirti frovatriptano, naratriptano, naprokse­no ir estrogenų (15). DHS greta frovatriptano ir na­prokseno rekomenduoja padidinti įprastai vartoja­mo profilaktinio vaisto dozę, liuteininės fazės metu skirti magnio preparatų ir ilgo ciklo kombinuotų geriamųjų kontraceptikų (16). Prancūzų ir italų re­komendacijose siūloma perimenstruaciniu laikotar­piu skirti frovatriptano, zolmitriptano ir estrogenų (17, 18). Be to, prancūzų rekomendacijose siūlo­ma perimenstruaciniu laikotarpiu skirti naratripta­no ir ilgo ciklo kombinuotų geriamųjų kontracepti­kų (17), o italų rekomendacijose – sumatriptano ir naprokseno (18). NICE (angl. National Institute for Health and Care Excellence) (22), Amerikos galvos skausmų draugija (angl. American Headache Socie­ty – AHS) (23) ir Kanados galvos skausmų draugija (angl. Canadian Headache Society – CHS) (19) pe­rimestruaciniu laikotarpiu rekomenduoja frovatrip­taną ir zolmitriptaną. AHS ir CHS perimenstruaciniu laikotarpiu rekomenduoja taip pat ir naratriptaną, o CHS – dar ir naprokseną, estrogenus ir ilgo ciklo kombinuotus geriamuosius kontraceptikus. Frova­triptanas yra vienintelis vaistas, kuriam AHS gairė­se priskirta A lygio įrodymų klasė (23). Nurodoma, kad frovatriptano veiksmingumas, skiriant jį 2 kar­tus per dieną, yra reikšmingai didesnis, nei varto­jant 1 kartą per dieną (1).

Apibendrinant pažymima, kad menstruaciniai migrenos priepuoliai yra sunkesni, trunka ilgiau nei kitomis mėnesinių ciklo dienomis pasireiškiantys priepuoliai. Tyrimų duomenys patvirtina frovatripta­no skyrimą tiek menstruacijų metu, tiek ir kitomis ci­klo dienomis pasireiškiantiems priepuoliams gydyti.

Frovatriptano ir deksketoprofeno derinys

Pacientų apklausos duomenimis, labiausiai ver­tinamos vaistų nuo migrenos savybės yra greita po­veikio pradžia (48 proc.) ir ilga veikimo trukmė (52 proc.) (24). NVNU pradeda veikti greitai, maž­daug po 2 val. jų veikimas mažėja, o triptanai pra­deda veikti lėčiau, tačiau veikia ilgiau nei 24 val. Atsižvelgiant į tai, prasminga tarpusavyje derinti NVNU ir triptanus. Pirmasis derinys, kurio veiks­mingumas buvo vertinamas klinikiniuose tyrimuo­se, buvo rizatriptanas su selektyviuoju COX-2 inhi­bitoriumi rofekoksibu. Derinio veiksmingumas gy­dant migreną buvo didesnis, nei vartojant kiekvie­ną vaistą atskirai (25). Vėliau rofekoksibas buvo pašalintas iš rinkos dėl saugumo reikalavimų. Ver­tinant pirmines išeitis, rizatriptano ir acetaminofe­no derinys pasirodė esąs nepakankamai veiksmin­gas, tačiau kai kurių antrinių išeičių analizė įrodė jo veiksmingumą prieš kiekvieną vaistą atskirai (26). Almotriptano ir aceklofenako derinys pasirodė esąs veiksmingesnis alodinijai gydyti, palyginti su mono­terapija almotriptanu (27). Sumatriptano (85 mg) ir naprokseno (500 mg) derinys yra patvirtintas FDA migrenai be auros gydyti, tačiau nėra aprobuotas Europoje (28). Derinio veiksmingumą lemia santy­kinai greita sumatriptano veikimo pradžia (viduti­niškai 1 val.) ir ilgas naprokseno veikimas (viduti­niškai 5 val.) (29). Vaistų derinio veiksmingumas, vertinant per 2–24 val. po pavartojimo, yra dides­nis nei placebo (30).

Deksketoprofenas greitai pasisavinamas virš­kinimo trakte, pasižymi greita veikimo pradžia (Tmax 0,5 val.), trumpa pusinės eliminacijos trukme (1,6 val.) (31), o frovatriptano Tmax yra 2 val., o pu­sinės eliminacijos laikas – 26 val. (32). Taigi šių vaistų derinys puikiai tinka migrenos priepuoliams gydyti. Deksketoprofeno ir frovatriptano derinio veiksmingumas buvo vertinamas daugiacentriame, atsitiktinės imties, dvigubai aklame, aktyvios kon­trolės, 3 paralelinių grupių III fazės tyrime (33). Per 10 mėnesių trukmės tyrimą 106 pacientai vartojo frovatriptano po 2,5 mg/d., 105 – frovatriptano po 2,5 mg/d. ir deksketoprofeno po 25 mg/d. derinio, 103 – frovatriptano po 2,5 mg/d. ir deksketoprofe­no po 37,5 mg/d. derinio. Pirmine tyrimo išeitimi laikyta pacientų, kurie praėjus 2 val. po vaisto pa­vartojimo nebejuto skausmo, dalis. Derinių grupė­se tokių pacientų buvo daugiau (51 proc.), palygin­ti su vartojusiais vien frovatriptaną (29 proc.) (33). Derinių grupėse buvo daugiau pacientų, kurie, pra­ėjus 24 val. po vaisto pavartojimo, nebejuto skaus­mo, taip pat tų, kuriems skausmas, praėjus 2 val., tik sumažėjo, bet visiškai neišnyko. Apklausos duo­menimis, didesnė pacientų dalis įvertino derinį kaip „gerą“ arba „puikų“ preparatą. Derinių grupėse buvo mažesnis atkryčių dažnis ir pirmosios pagalbos vais­tų vartojimo poreikis, nors skirtumas ir nebuvo sta­tistiškai reikšmingas, palyginti su frovatriptano mo­noterapijos grupe. Deksketoprofeno ir frovatriptano derinį pacientai toleravo gerai, vienintelis su vaisto vartojimu susijęs sunkus nepageidaujamas reiškinys buvo mieguistumas. Aposteriorinių lyginimų (post-hoc analizės) duomenimis, pacientų, kurie, praėjus 2 val. po vaisto pavartojimo, nejuto skausmo, da­lis derinių grupėse buvo reikšmingai didesnė, be to, deksketoprofeno ir frovatriptano derinys buvo veiks­mingesnis su menstruacijomis susijusia migrena ser­gančioms moterims (34). Praėjus 2 ir 24 val. po šio derinio pavartojimo, palyginti su sumatriptano ir na­prokseno deriniu, didesnei daliai pacientų pavyko vi­siškai numalšinti skausmą (2 pav.) (30, 33).

Apibendrinant galima teigti, kad tarpusavyje derin­ti triptanus ir NVNU yra racionalus migrenos gydymo būdas. Derinių veiksmingumą lemia greita NVNU vei­kimo pradžia ir ilgalaikis triptanų poveikis. Deksketo­profeno ir frovatriptano derinys yra veiksmingas ir ge­rai toleruojamas preparatas, kurio veiksmingumas pa­tikimai įrodytas įvairioms migrena sergančių pacientų grupėms, kaip antai sergantiems migrena be auros ir su menstruacijomis susijusia migrena.

Parengė gyd. Marius Karnickas
Šaltinis: "Internistas"