Statinų vieta praeinančiojo smegenų išemijos priepuolio ir insulto prevencijoje
Įvadas
3-hidroksi-3-metilglutaril-koenzimo A reduktazės inhibitoriai, kitaip žinomi kaip statinai, yra cholesterolio koncentraciją mažinantys vaistai, kurie naudojami dislipidemijai gydyti. Pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL), gydymas statinais sumažina miokardo infarkto (MI), insulto ir mirties nuo kitų kraujagyslių ligų riziką. Statinai dažnai skiriami koronarinių ligų prevencijai (MI, nestabiliajai krūtinės anginai (NKA)). Pastaraisiais metais vis daugiau atliekama tyrimų, kuriuose siekiama įrodyti statinų efektyvumą gydant centrinės nervų sistemos ligas, tokias kaip demencija, išsėtinė sklerozė, epilepsija, depresija ir insultas. Įrodyta, kad vartojant statitų sumažėja išeminio insulto ir jo pasikartojimo rizika (1–3).
Statinai mažina ne tik cholesterolio koncentraciją
Naujausių mokslinių tyrimų duomenys leidžia geriau suvokti statinų veikimo mechanizmą (1 lentelė), pritaikyti juos ne tik dislipidemijai koreguoti, bet ir koronarinėms ligoms gydyti. Statinai mažina ne tik mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-ch) koncentraciją kraujyje, bet ir padeda išvengti MI, NKA ir smegenų insulto rizikos. Atlikti tyrimai parodė, kad 10 proc. sumažinus MTL-ch koncentraciją, insulto rizika sumažėja 15,6 proc. (4). Žinomas statinų poveikis ne tik MTL-ch, bet ir didelio tankio lipoproteinų cholesteroliui (DTL-ch). Statinai DTL-ch koncentraciją didina palyginti nedaug, t. y. 2–14 proc. (5, 6), tačiau kartu jie veikia ir DTL-ch funkciją. Pavyzdžiui, pacientams, sergantiems kardiovaskulinėmis ligomis, gydymas simvastatinu sukelia DTL-ch nulemtą lėtinio uždegimo slopinimą (7).
Statinai taip pat sukelia endotelio azoto oksido sintazės išsiskyrimą, kuri sukelia vazodilataciją ir pagerina smegenų aprūpinimą krauju, todėl, esant išemijai pažeistos kraujagyslės zonoje, ta vieta geriau aprūpinama krauju per kolaterales, sumažėja smegenų pažeidimo rizika (8, 9). Taip pat statinai teigiamai veikia smegenų kraujotaką ir skatina angiogenezę, pasižymi antiuždegiminiu poveikiu, stabilizuoja endotelį ir skatina audinių plazminogeno aktyvinimą (10, 11). Visa tai ne tik gerina smegenų kraujotaką, mažina insulto išsivystymo riziką, bet ir ištikus insultui sumažina pažeidimo mastą, palengvina sveikimą ir prailgina išgyvenamumą.
Statinų vartojimas insulto prevencijai
Pasaulyje statinai dažnai skiriami insulto pirminei ir antrinei prevencijai (11). Gydymas statinais insulto profilaktikai rekomenduojamas pacientams, turintiems didelę bendrąją ŠKL riziką, kuriems diagnozuotos kitos ŠKL (ne insultas), persirgusiems nekardioemboliniu išeminiu insultu ir praeinančiuoju smegenų išemijos priepuoliu (PSIP). Paroksizminis smegenų išemijos priepuolis – tai trumpalaikis praeinantis neurologinės disfunkcijos epizodas, atsiradęs dėl židininės smegenų ar tinklainės išemijos. Jis nėra susiję su akivaizdžiu ūminiu smegenų infarktu. PSIP gali būti kaip įspėjimas dėl gręsiančio smegenų insulto. Maždaug 20 proc. pacientų, patyrusių PSIP, per 90 dienų ištinka insultas (13). Daugelyje atliktų mokslinių tyrimų stebėtas statinų, skirtų insulto profilaktikai, efektyvumas (2 lentelė.)
SPARCL tyrimas buvo vienas pirmųjų, kuriame tirti sirgę insultu ar PSIP pacientai. Tyrimo pradžioje tiriamųjų bendrasis cholesterolis buvo normos ribose. Tyrimas truko 4,4 metų. Tiriamieji buvo suskirstyti į 2 grupes. Vieni kasdien vartojo po 80 mg atorvastatino, kiti – placebo. Atorvastatino grupėje MTL-ch koncentracija kraujyje sumažėjo 38 proc., o placebo – tik 7 proc. Per maždaug 5 tyrimo metus insultas ištiko 11,2 proc. statinus ir 13,1 proc. placebą vartojusius asmenis.
Moksliniuose tyrimuose CARE (angl. Cholesterol and recurrent events study) (20) ir LIPID (angl. Long- Term Intervention with Pravastatin in Ischemic Disease) (22) buvo tiriami pacientai, persirgę MI ar / ir NKA. Pirmajame tyrime nustatyta, kad statinus gavusiųjų grupėje išemino ir hemoraginio insultų rizika sumažėjo 32 proc., antrajame moksliniame tyrime išeminio insulto rizika sumažėjo 23 proc. Kitame atliktame tyrime (18), kuriame dalyvavo 20 536 asmenys nuo 40 iki 80 metų ir kurie sirgo diabetu, koronarinių arterijų liga ar kita kraujagyslių spindį mažinančia liga, buvo padalyti į 2 grupes – simvastatino ir placebo. Gydymą gavusioje grupėje stebėtas mažesnis pirmą kartą pasireiškusio išeminio insulto dažnis (atitinkamai 2,8 proc. ir 4 proc.), o skirtumo tarp pirmą kartą pasireiškusio išeminio insulto ir hemoraginio insulto nestebėta (0,5 proc. abiejose tiriamosiose grupėse).
Moksliniame tyrime JUPITER (angl. Justification for the Use of Statins in Prevention: an Intervention Trial Evaluating Rosuvastatin (23)) tirti sveiki asmenys, kurių cholesterolio koncentracija kraujyje buvo normali ir padidėjęs s-CRB. Nustatyta, kad statinai labai sumažina insulto, MI ir revaskuliarizacijos riziką. Atlikus tyrimą prieita prie išvados, kad statinai efektyvūs insulto prevencijai ne tik dėl cholesterolį mažinančių savybių – įrodytas ir s-CRB dalyvavimas pažeistų kraujagyslių procese ir insulto patogenezėje. Vadinasi, statinai yra efektyvūs ne tik siekiant išvengti pirmą kartą gyvenime pasireiškiančio insulto, bet ir jo pasikartojimo rizikos.
Statinų vartojimas išgyvenamumui po persirgto insulto pagerinti
Išeminį insultą persirgę pacientai priskiriami labai didelės ŠKL rizikos grupei, todėl jiems rekomenduojama sumažinti MTL-ch koncentraciją žemiau nei
1,8 mmol/l ribos ir / arba daugiau nei 50 proc. nuo pradinės, jei rekomenduojamos MTL-ch koncentracijos pasiekti neįmanoma. Statinų rekomenduojama vartoti po persirgto insulto ne tik dėl dislipidemiją koreguojančio poveikio, bet ir dėl kitų įvardytų savybių, kurios gerina smegenų kraujotaką, padeda sumažinti smegenų pažeidimą.
A. C. Flinto ir bendraautorių (24) atliktame moksliniame tyrime tirtas statinų poveikis pacientams, vartojantiems vaisto insulto profilaktikai ar įvykus insultui hospitalizacijos metu. Tyrimas vykdytas 2000– 2007 metais 17 ligoninių. Iš viso dalyvavo 12 689 pacientai, stacionarizuoti dėl išeminio insulto. Nustatyta, kad statinų vartojimas prieš bei per stacionarinį išeminio insulto gydymą pagerino išgyvenamumą. Geriausi išgyvenamumo rezultatai stebėti pradėjus ankstyvą gydymą statinais ir skiriant didesnes dozes. Blogiausi išgyvenamumo rezultatai stebėti asmenims, kurie ambulatoriškai vartojo statinus prieš ištinkant insultui, o hospitalizacijos metu juos nutraukė, nors ir trumpam (mirštamumas per pirmuosius metus siekė 46,2 proc.). Statinų vartojimas prieš insultą ir stacionarinio gydymo metu pagerino išgyvenamumą po buvusio insulto (mirštamumas per pirmuosius metus siekė 22,1 proc.). Mirštamumas per pirmuosius metus po buvusio insulto tiriamiesiems, nevartojusiems prieš ir po insulto statinų, siekė 33,8 proc. .Vartojant statinų prieš ir po persirgto insulto, sumažėja pakartotinio insulto ir mirties atvejų nuo kitų kardiovaskulinių ligų rizika.
Statinų saugumas
Kartais statinų baiminamasi vartoti dėl nepageidaujamo poveikio reiškinių, tokių kaip raumenų skausmas, rabdomiolizė, kepenų transaminazių padidėjimas, padidėjusi hemoraginio insulto ar vėžio išsivystymo rizika. Ankstesni tyrimai parodė, kad statinai, net skiriami didelėmis dozėmis, yra gerai toleruojami, o jų hepatotoksinis ir miotoksinis nepageidaujamas poveikis pasireiškia ypač retai (25).
Tyrime HPS (angl. Heart Protection Study) (18) duomenys apie tiriamuosius buvo renkami net 11 metų. Gauti rezultatai parodė, kad ilgalaikis statinų vartojimas neturi įtakos mirštamumui nuo jų sukeliamų nepageidaujamų reakcijų, taip pat nebuvo stebėtas ryšys tarp ilgalaikio statinų vartojimo ir hemoraginio insulto išsivystymo.
Statinai bus kompensuojami ne tik gydymo tikslais
Nuo 2015 metų gruodžio 31 dienos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės pasirašytas Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašas (A sąrašą), patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 metų sausio 28 dienos įsakymu Nr. 49 Dėl kompensuojamųjų vaistų sąrašų patvirtinimo pakeitimas. Pakeitus statinų (atorvastatino, simvastatino, rozuvastatino, fluvastatino) kompensavimo tvarką, šie vaistai bus kompensuojami ne tik infarktą, NKA epizodą ar insultą patyrusiems ligoniams, bet ir prevencijai. Statinus galės skirti ir išrašyti ne tik kardiologai, neurologai, tačiau ir vidaus ligų gydytojai, šeimos gydytojai žmonėms pagal Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programą, priklausomai nuo cholesterolio koncentracijos kraujyje. Esant PSIP ir su juo susijusiems simptomamas, statinus gali skirti ir išrašyti gydytojas neurologas, jei atlikus lipidogramą MTL-ch yra ≥1,8 mmol/l. Vėliau vaistų išrašyti gali vidaus ligų ar šeimos gydytojas. Esant galvos smegenų ir priešsmegeninių (precerebrinių) arterijų užsikimšimui ar susiaurėjimui, statinus galės skirti ir išrašyti gydytojas neurologas ar kardiologas, jei atlikus lipidogramą MTL-ch sieks ≥1,8 mmol/l. Vėliau vaistų išrašyti galės vidaus ligų ar šeimos gydytojas.
Prevencijai vartojami statinai ne tik sumažina kardiovaskulinių ligų, tokių kaip MI, NKA, insulto, pasireiškimo riziką, bet ir pagerina pacientų išgyvenamumą jau sergant kardiovaskulinėmis ligomis.
Parengė gyd. Jūratė Bazevičienė
Šaltinis: „Internistas“, 2016m.,Nr.1