Susijaudinimas

Simptomai
Susijusios ligos

Įžanga:

Susijaudinimas yra emocinis atsakas, kurį dažnai patiriame reaguodami į įvairias situacijas, įvykius ar net ir mintis. Tai gali būti teigiamas ar neigiamas jausmas, priklausomai nuo konteksto, ir gali paveikti mūsų elgesį bei sprendimus.

Kaip jis veikia:

Susijaudinimas aktyvina mūsų nervų sistemą, ypač simpatinę nervų sistemą, kuri ruošia kūną kovai ar pabėgimui. Šiuo metu padidėja širdies ritmas, kvėpavimas ir adrenalino išsiskyrimas, kas sukelia energijos antplūdį ir paruošia mus reagavimui į aplinką.

Naudojimo gairės:

Susijaudinimo valdymas gali būti naudingas, ypač situacijose, kai reikia susikaupti ir veikti. Rekomenduojama naudoti kvėpavimo pratimus arba meditaciją, kad sumažintumėte per didelį susijaudinimą ir pagerintumėte savo emocinę būseną.

Šalutinis poveikis:

Dažnas susijaudinimo poveikis gali būti nerimas, nuovargis ar net panikos priepuoliai. Rimtesni atvejai gali sukelti širdies problemų ar kitų sveikatos sutrikimų, todėl svarbu stebėti savo emocinę būseną ir kreiptis į specialistą, jei tai tampa pernelyg intensyvu.

Atsargumo priemonės:

Žmonės, patiriantys lėtinius stresus ar emocinius sutrikimus, turėtų būti atsargūs dėl situacijų, kurios gali sukelti didelį susijaudinimą. Taip pat svarbu vengti alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų, nes jos gali pabloginti situaciją ir sukelti neigiamų pasekmių.

Santrauka:

Susijaudinimas yra natūrali emocinė reakcija, tačiau svarbu mokėti ją valdyti, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas | Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Rašyti komentarą