Ūminės leukemijos

Anatomija

Ūminės leukemijos yra kraujo vėžio forma, kuri paveikia kaulų čiulpus, kur vyksta kraujo ląstelių gamyba. Pagrindinės sistemos, kurias paveikia ši liga, yra kraujotakos ir imuninė sistema. Kaulų čiulpuose, kurie yra minkšti audiniai, esantys viduje kaulų, gaminamos raudonosios kraujo ląstelės, baltosios kraujo ląstelės ir trombocitai. Ūminės leukemijos atveju, nenormalios baltosios kraujo ląstelės (leukocitai) greitai dauginasi ir užgožia normalias kraujo ląsteles, sukeldamos įvairias sveikatos problemas.

Ligos aprašymas

Ūminė leukemija yra onkologinė liga, kuri pasižymi greitu nenormalių kraujo ląstelių dauginimusi. Liga gali būti klasifikuojama į dvi pagrindines formas: ūminė mieloidinė leukemija (UML) ir ūminė limfoblastinė leukemija (ULL). Ūminė leukemija yra svarbi dėl savo agresyvumo ir greito vystymosi, kuris gali sukelti rimtų komplikacijų, jeigu nebus laiku diagnozuota ir gydoma. Ši liga paprastai pasireiškia suaugusiems, tačiau gali pasireikšti ir vaikams.

Ligos priežastis

Pagrindinės ūminės leukemijos priežastys dar nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai nustatė keletą galimų mechanizmų. Vienas iš jų yra genetiniai pokyčiai, kurie gali atsirasti dėl paveldimumo arba aplinkos veiksnių. Taip pat žinoma, kad tam tikri cheminiai junginiai, radiacija ir virusai gali padidinti leukemijos riziką. Be to, tam tikros ligos, tokios kaip Dauno sindromas, taip pat gali būti susijusios su didesne ūminės leukemijos rizika.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: paveldimi genetiniai pokyčiai gali padidinti riziką susirgti.
• Amžius: vyresni žmonės yra labiau linkę susirgti ūmine leukemija.
• Aplinkos veiksniai: chemikalai, tokie kaip benzenas, ir radiacija gali sukelti ligą.
• Imuninės sistemos sutrikimai: asmenims su susilpnėjusia imunine sistema didesnė rizika.

Simptomai

• Ūminės leukemijos simptomai gali skirtis, tačiau dažniausiai pasitaiko: nuovargis, silpnumas, dažnos infekcijos, kraujavimas iš nosies, mėlynės, kaulų ir sąnarių skausmai, apetito praradimas ir svorio kritimas. Kai kurie pacientai gali patirti karščiavimą, prakaitavimą naktį ir odos bėrimus. Simptomai gali pasireikšti staiga ir būti labai ryškūs, todėl svarbu kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia bet kuris iš jų.

Diagnostika

Ūminės leukemijos diagnozė paprastai prasideda nuo fizinio paciento apžiūros ir anamnezės surinkimo. Vėliau atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti kraujo ląstelių kiekį ir išsiaiškinti, ar yra nenormalių ląstelių. Taip pat gali būti atliekama kaulų čiulpų biopsija, kuri padeda patvirtinti diagnozę ir nustatyti leukemijos tipą. Papildomi tyrimai, tokie kaip genetiniai testai, gali būti naudojami norint geriau suprasti ligos pobūdį ir pasirinkti tinkamiausią gydymą.

Gydymas

Ūminės leukemijos gydymas paprastai apima chemoterapiją, kuri yra skirta sunaikinti nenormalias kraujo ląsteles. Gydymo planas gali būti individualizuotas, atsižvelgiant į ligos tipą ir paciento sveikatos būklę. Kartais gali prireikti kaulų čiulpų transplantacijos, ypač jauniems pacientams, kuriems chemoterapija nepadeda. Be to, naujausios terapijos galimybės, tokios kaip imunoterapija ir tikslinė terapija, taip pat gali būti taikomos, siekiant pagerinti gydymo efektyvumą. Svarbu, kad gydymas būtų atliekamas prižiūrint specialistams, kad būtų užtikrinta geriausia paciento priežiūra ir stebėjimas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas