DIK skryningas
Norma
Fibrino/fibrinogeno degradacijos produktai 0–10mg/l
Kitų parametrų grupė
Sinonimai: diseminuotas intravaskulinis krešėjimas, DIC screen, Intravascular coagulation screen, koaguliopatijos skryningas.
Parametrų grupė
Galimybės įvertinti diseminuoto intravaskulinio krešėjimo (DIK) sindromo diagnozę labai priklauso nuo laboratorijos turimų priemonių. Kadangi DIK skryningo metu atliekama daug įvairių tyrimų, reikia paimti ne mažiau kaip 15ml kraujo. Laboratorija turėtų stengtis tyrimo rezultatus pateikti per 60–90 minučių. Gauti rezultatai nuolatos turi būti lyginami su klinikine situacija. Jeigu yra didelė trauma arba į kraują patenka daugiau tromboplastino (pvz., placentos komponentai gimdymo metu), krešėjimo procesas gali pasidaryti nekontroliuojamas ir sukelti mirtį. Greitis, kuriuo tromboplastinas patenka į cirkuliaciją, lemia patologinio proceso greitį ir sunkumą. Šioje situacijoje reikia pašalinti tromboplastino patekimo į organizmą priežastį.
Intravaskulinio krešėjimo metu organizmo plazma visiškai arba iš dalies virsta serumu. Krešėjimo faktoriai pakinta nevienodai: V ir VIII faktoriai visiškai suardomi, nedideli VII, IX ir X fak-torių kiekiai aktyvuojasi arba prarandami organizme dėl antitrombino aktyvacijos. Trombocitai pakinta dėl įvairių faktorių atpalaidavimo ir sąveikos. Vėliau fibrinogenas konkurentiniu būdu pašalinamas, fibrinas lizuojamas. Tai sukelia fibrino monomerų (FM) agregatų ir fibrino/fibrinogeno degradacijos produktų (FDP) atsiradimą kraujyje. FDP radimas kraujyje – vienas iš svarbiausių DIK sindromo laboratorinių požymių.
Jeigu visi laboratoriniai tyrimai yra normos ribose, labai neįtikėtina, kad pacientui yra DIK sindromas. Jeigu fibrino/fibrinogeno degradacijos produktų (FDP) yra mažiau nei 10mg/l, taip pat mažai tikėtina, kad tai DIK sindromas. Vidutinės FDP koncentracijos (10–40mg/l) gali būti susijusios: 1) su ankstyvu DIK sindromu; 2) su normaliu fiziologiniu krešėjimo pokyčiu. Jeigu FDP koncentracija viršija 40mg/l, vis tiek tai dar gali būti norma, bet jeigu kartu nustatomi mažėjantys fibrinogeno ir/arba trombocitų kiekiai, tai DIK sindromo tikimybė labai didelė. DIK procesas labai dinamiškas ir pasižymi greitais, netikėtais pokyčiais. Dažnai kartojamas fibrinogeno koncentracijos ir trombocitų skaičiaus tyrimas gali padėti šį procesą laiku pastebėti ir teisingai koreguoti.
Jeigu DIK sindromas progresuoja toliau, kiti krešėjimo rodikliai taip pat pakinta: PT ir APTT pailgėja, fibrinolizės laikas kiek sutrumpėja. Toliau didėjant FDP rodikliui, progresuojančiai mažėja fibrinogeno koncentracija bei trombocitų skaičius. Padidėjusi tirpių fibrino monomerų kompleksų koncentracija gali būti informatyvus papildomas testas. Gydymas remiasi tromboplastino priežasties pašalinimu, substitucine terapija (trūkstamų faktorių sugrąžinimu į organizmą). Heparinas taikomas rečiau. Substitucinės terapijos pagrindas – trombocitų, viso kraujo bei krioprecipitatų infuzijos. Jeigu yra šoko pavojus, renovaskulinės trombozės ar traumos tikimybė, tuomet gydymas heparinu reikalingas. Gydant heparinu svarbu stebėti du parametrus: ACT ir APTT – jie turi būti palaikomi maždaug 2,5–3 kartus didesni už normalų foninį lygį.
Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis