Šokas

Anatomija

Šokas yra būklė, kai organizme atsiranda ūmus kraujo tiekimo sumažėjimas, dėl kurio gali būti paveikta įvairių organų ir sistemų funkcija. Dažniausiai šokas veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, nervų sistemą, inkstus, plaučius ir kepenis. Dėl nepakankamo kraujo tiekimo širdis negali efektyviai pumpuoti kraujo, o tai sukelia hipoksiją (deguonies trūkumą) audiniuose. Dėl to gali sutrikti organų funkcijos ir išsivystyti organų nepakankamumas, kuris gali būti gyvybei pavojingas.

Ligos aprašymas

Šokas yra kritinė medicinos būklė, kuri reikalauja skubios medicininės pagalbos. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip hipovoleminis, kardiogeninis, anafilaksinis, septinis ir neurogeninis šokas. Kiekviena šių formų turi savo specifines priežastis ir mechanizmus, tačiau visos jos sukelia nepakankamą kraujo tiekimą organizme, o tai gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus. Šokas yra svarbus, nes jis gali greitai sukelti mirtį, jei nebus tinkamai gydomas.

Ligos priežastis

Pagrindinės šoko priežastys gali būti labai įvairios. Hipovoleminis šokas dažniausiai pasireiškia dėl didelio kraujo netekimo, pavyzdžiui, traumos ar kraujavimo. Kardiogeninis šokas atsiranda, kai širdis nepajėgia efektyviai pumpuoti kraujo, dažniausiai dėl širdies priepuolio. Anafilaksinis šokas yra sunki alerginė reakcija, o septinis šokas kyla dėl infekcijos, kuri sukelia kraujagyslių išsiplėtimą ir kraujo spaudimo sumažėjimą. Neurogeninis šokas gali pasireikšti dėl nervų sistemos pažeidimo, pavyzdžiui, stuburo traumų.

Rizikos faktoriai

• Traumos: sunkių sužeidimų atveju, ypač su kraujavimu, didėja hipovoleminio šoko rizika.
• Širdies ligos: asmenims, turintiems širdies sutrikimų, kyla didesnė kardiogeninio šoko tikimybė.
• Infekcijos: sunkių infekcijų atvejais, ypač sepsio atveju, rizika išsivystyti septiniam šokui didėja.
• Alergijos: asmenys, turintys sunkių alergijų, gali patirti anafilaksinį šoką.

Simptomai

• Pirmieji šoko simptomai gali būti silpnumas, galvos svaigimas, šaltas prakaitas, greitas pulsas ir sumažėjęs kraujospūdis. Rimtesniais atvejais gali pasireikšti sąmonės netekimas, odos blyškumas, sumišimas ir kvėpavimo sutrikimai. Kiekviena šoko forma gali turėti specifinių simptomų, tačiau bendras bruožas yra organizmo nesugebėjimas palaikyti pakankamo kraujo tiekimo audiniams.

Diagnostika

Šoko diagnozė dažnai remiasi klinikiniu įvertinimu, paciento istorija ir fiziniu tyrimu. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, kad įvertintų hemoglobino lygį, elektrolitus ir inkstų funkciją. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarso ar kompiuterinė tomografija, siekiant nustatyti galimas kraujavimo ar širdies problemų priežastis.

Gydymas

Šoko gydymas priklauso nuo jo tipo ir priežasties. Pirmiausia būtina atkurti kraujo tiekimą, o tai dažnai reiškia skysčių ir kraujo perpylimą. Hipovoleminio šoko atveju gali prireikti skysčių infuzijos, o kardiogeninio šoko atveju gali būti taikomos medikamentinės priemonės širdies funkcijai pagerinti. Anafilaksinio šoko atveju svarbu skubiai sušvirkšti adrenalino, o septinio šoko atveju gali prireikti antibiotikų. Be to, šiuolaikinės terapijos galimybės, tokios kaip mechaninė cirkuliacija ar vaistai, skatinantys kraujagyslių susitraukimą, gali būti taikomos sunkiems atvejams gydyti.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas