Somnambulizmas (lunatizmas)
Anatomija
Somnambulizmas, dar vadinamas lunatizmu, yra sutrikimas, susijęs su miego ciklais ir miego fazėmis, ypač su greitojo miego (REM) ir lėtojo miego fazėmis. Pagrindinės paveiktos sistemos yra centrinė nervų sistema, ypač smegenys, kurios reguliuoja miego ir budrumo ciklus. Nors somnambulizmas dažniausiai pasireiškia vaikystėje, jis gali tęstis ir suaugus. Tyrimai rodo, kad somnambulizmas gali būti susijęs su tam tikromis smegenų sritys, kurios yra atsakingos už motorinę veiklą ir elgesį miego metu.
Ligos aprašymas
Somnambulizmas yra miego sutrikimas, kai asmuo, dažniausiai miegodamas, atlieka įvairius veiksmus, pavyzdžiui, vaikšto, kalba ar net atlieka sudėtingus veiksmus, nesuvokdamas, kad tai vyksta. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti traumų tiek pačiam asmeniui, tiek aplinkiniams. Be to, somnambulizmas gali būti susijęs su kitais miego sutrikimais, tokiais kaip naktiniai siaubai ar miego apnėja, ir gali turėti įtakos bendrai asmens sveikatai ir gyvenimo kokybei.
Ligos priežastis
Pagrindinės somnambulizmo priežastys gali būti genetiniai veiksniai, miego trūkumas, stresas, tam tikri vaistai, alkoholio vartojimas arba kai kurie neurologiniai sutrikimai. Mechanizmai, kurie gali sukelti somnambulizmą, yra susiję su smegenų veikla miego metu, ypač lėtojo miego fazės sutrikimais. Genetinis polinkis gali padidinti riziką, ypač šeimose, kuriose jau buvo somnambulizmo atvejų.
Rizikos faktoriai
- Genetika – šeimos, kuriose yra somnambulizmo atvejų, gali turėti didesnę riziką.
- Miego trūkumas – nuolatinis miego trūkumas gali padidinti somnambulizmo epizodų dažnumą.
- Stresas – psichologinis stresas ir nerimas gali sukelti somnambulizmo epizodus.
- Alkoholio vartojimas – alkoholis gali trikdyti normalų miego ciklą ir sukelti somnambulizmą.
- Vaistai – tam tikri vaistai, ypač tie, kurie veikia centrinę nervų sistemą, gali sukelti somnambulizmą kaip šalutinį poveikį.
Simptomai
- Pagrindiniai somnambulizmo simptomai apima vaikščiojimą miegant, kalbėjimą be sąmoningumo, atlikimą sudėtingų užduočių, pavyzdžiui, automobilio vairavimą ar maisto gaminimą, ir nesugebėjimą prisiminti epizodų po pabudimo. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, pavyzdžiui, trumpalaikio vaikščiojimo, iki sunkių, kai asmuo gali sukelti sau ar kitiems pavojų.
Diagnostika
Somnambulizmo diagnozė dažnai remiasi klinikine istorija, paciento aprašymais apie miego elgesį bei stebėjimais. Gali būti atliekami miego tyrimai (polisomnografija), kurie leidžia stebėti smegenų, akių ir raumenų veiklą miego metu. Papildomi tyrimai, pavyzdžiui, kraujo tyrimai, gali būti naudojami, kad būtų pašalintos kitos galimos miego sutrikimų priežastys.
Gydymas
Somnambulizmo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, tokius kaip benzodiazepinai ar antidepresantai, kurie padeda reguliuoti miego ciklus. Nemedicininiai sprendimai gali apimti miego higienos praktiką, pavyzdžiui, nuolatinį miego grafiką, streso valdymą ir aplinkos pritaikymą, kad būtų sumažinta traumų rizika. Naujausi tyrimai taip pat rodo, kad kognityvinė elgesio terapija gali būti veiksminga gydant somnambulizmą, ypač tiems, kurie patiria dažnus epizodus.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas