Purpura ir kitos hemoraginės būklės

Anatomija

Purpura ir kitos hemoraginės būklės susijusios su kraujagyslių, kraujo ir imuninės sistemos anatomija. Šios ligos dažniausiai paveikia odą, gleivines, o taip pat ir vidaus organus, tokius kaip kepenys ir inkstai. Kraujagyslių sienelės silpnėjimas ar pažeidimas lemia kraujo išsiliejimą į audinius, kas sukelia būdingus bėrimus ir mėlynes. Be to, kraujo krešėjimo sistemos sutrikimai gali paveikti ir kitus organus, sukeldami rimtų komplikacijų.

Ligos aprašymas

Purpura apibūdinama kaip odos ir gleivinių kraujavimas, kuris gali pasireikšti kaip mažos raudonos arba violetinės dėmės. Ši liga gali būti pirminė, kai ji atsiranda be aiškios priežasties, arba antrinė, kai ji yra kitų ligų, tokių kaip infekcijos ar autoimuniniai sutrikimai, pasekmė. Purpura yra svarbi, nes ji gali būti ženklas, kad organizme vyksta rimtesnių sveikatos problemų, tokių kaip trombocitopenija ar kraujo krešėjimo sutrikimai.

Ligos priežastis

Purpura gali būti sukeliama įvairių veiksnių. Pagrindinės priežastys apima trombocitų skaičiaus sumažėjimą, kraujagyslių sienelių pažeidimą, autoimuninius procesus, infekcijas, medikamentus ir genetinius sutrikimus. Mechanizmai, kurie gali lemti šios ligos vystymąsi, apima uždegimą, kraujo krešėjimo faktorių trūkumą arba disfunkciją, taip pat imuninės sistemos atsaką, kuris gali pakenkti kraujagyslėms.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimyninė anamnezė gali padidinti riziką susirgti purpura.
• Infekcijos – tam tikros virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti ligą.
• Medikamentai – kai kurie vaistai, tokie kaip antikoaguliantai ar antibiotikai, gali sukelti hemoraginės būklės vystymąsi.
• Autoimuniniai sutrikimai – ligos, kaip sisteminė raudonoji vilkligė, gali prisidėti prie purpura atsiradimo.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima odos bėrimus, kurie gali pasireikšti kaip mažos raudonos arba purpurinės dėmės, mėlynės, kraujavimas iš nosies ar dantenų, taip pat kraujavimas iš vidaus organų, kuris gali sukelti pilvo skausmus ar netgi šoko būseną. Simptomai gali būti lengvi, tačiau kartais jie gali būti labai sunki ir gyvybei pavojinga būklė.

Diagnostika

Purpura diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais ir laboratoriniais tyrimais. Gydytojai atlieka fizinį tyrimą, siekdami nustatyti bėrimo pobūdį ir lokalizaciją. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai (trombocitų skaičiaus ir krešėjimo faktorių įvertinimas), gali padėti nustatyti ligos priežastį. Taip pat gali būti atliekami kaulų čiulpų tyrimai, jei įtariama, kad liga susijusi su kraujo gamybos sutrikimais.

Gydymas

Purpura gydymas priklauso nuo jos priežasties ir sunkumo. Lengvos formos gali būti gydomos stebint, o sunkesniais atvejais gali prireikti medikamentų, tokių kaip kortikosteroidai, kurie slopina imuninį atsaką. Taip pat gali būti taikomos terapijos, skirtos trombocitų skaičiaus didinimui arba kraujo perpylimui, jei reikia. Naujų terapijų, tokių kaip biologiniai vaistai, taip pat tiriama, kad būtų galima efektyviau gydyti sunkią purpurą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas