Sulfasalazinum
Apibūdinimas
Žarnyno uždegimą mažinantis vaistas, 5–aminosalicilo
rūgšties ir sulfapiridino junginys.
Indikacijos
Krono ligos paūmėjimo gydymas; opinio kolito paūmėjimo
gydymas ir jo atkryčio profilaktika; reumatoidinio
artrito ir jaunatvinio reumatoidinio
poliartrito gydymas, kai nepakankamai veiksmingi
nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei
medžiagai, salicilatams arba sulfonamidams;
ūminė porfirija; granulocitopenija; sisteminės
eigos jaunatvinis artritas.
Dozavimas
Suaugusiesiems. Per burną. Krono ligos ar opinio
kolito paūmėjimas: iš pradžių 1- 2 g per parą, didinti
iki po 1-2 g 4 kartus per parą (prireikus kartu
galima vartoti kortikosteroidų); opinio kolito
atkryčio profilaktika: pasireiškus remisijai dozę
laipsniškai mažinti iki po 500 mg 4 kartus per parą.
Reumatoidinis artritas: iš pradžių 500 mg per parą,
vėliau dozę kas savaitę didinti po 500 mg iki 2–3 g
per parą (išgeriama per 2–3 kartus).
Vaikams. Vaikams nuo 2 metų: Krono ligos ar opinio
kolito paūmėjimas – 40–60 mg/kg per parą
(išgerti per kelis kartus); opinio kolito atkryčio
profilaktika: pasireiškus remisijai dozę laipsniškai
mažinti iki 20–30 mg/kg per parą. Vaikams nuo
6 metų: reumatoidinis poliartritas – 30-50 mg/kg
per parą (išgerti per kelis kartus), iš pradžių vartoti
1/3-1/4 dozės, vėliau kas savaitę didinti iki rekomenduojamos;
didžiausia paros dozė – 2 g.
Nepageidaujamos reakcijos
Dažniausios: leukopenija; apetito stoka; galvos
svaigimas, galvos skausmas, skonio pojūčio sutrikimas spengimas ausyse; kosulys; skrandžio
sutrikimai, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas,
viduriavimas; niežulys; artralgija; proteinurija;
karščiavimas.
Kitos: trombocitopenija, agranulocitozė, aplazinė
anemija, hemolizinė anemija, makrocitozė, megaloblastinė
anemija, pancitopenija; aseptinis meningitas,
pseudomembraninis kolitas; seruminė
liga; depresija; encefalopatija, periferinė neuropatija,
uoslės sutrikimas; perikarditas, cianozė; dispnėja;
fibrozinis alveolitas, intersticinė plaučių liga,
eozinofilinė infiltracija; opinio kolito pasunkėjimas,
pankreatitas; žaibiškas hepatitas, hepatitas,
KFN, gelta; alopecija, dilgėlinė; epidermio nekrolizė
(Lajelio sindromas), Stivenso ir Džonsono sindromas,
vaisto sukeltas išbėrimas su eozinofilija
ir sisteminiais simptomais, toksinė odos pūlinėlinė,
eritema, egzantema, eksfoliacinis dermatitas,
plokščioji kerpligė, padidėjęs jautrumas šviesai;
sisteminė raudonoji vilkligė, Sjogren sindromas;
nefrozinis sindromas, intersticinis nefritas, kristalurija,
hematurija; laikina oligospermija; veido
edema; kepenų fermentų koncentracijos padidėjimas;
autoantikūnų susidarymas.
Nėštumas
Eksperimentiniai tyrimai ir ilgalaikė klinikinė patirtis
teratogeninio poveikio neparodė. Teoriškai
galima hemolizė naujagimiui. Skirti atsargiai ir tik
kai neabejotinai būtina; tokiu atveju moteris turi
vartoti pakankamai folio rūgšties.
Žindymas
Nedidelis kiekis patenka į motinos pieną. Aprašytas
atvejis, kai žindomam kūdikiui prasidėjo viduriavimas
su krauju. Skirti atsargiai.
Įspėjimai
Atsargiai skirti, kai yra gliukozės 6-fosfato dehidrogenazės
nepakankamumas, IFN, KFN, bronchų
astma, kraujodaros sutrikimų, alergiškiems žmonėms,
taip pat lėtiems acetilintojams ir senyviems
pacientams. Dėl galimo hematotoksinio, hepatotoksinio
ir nefrotoksinio poveikio prieš skiriant
vaisto, pirmus 3 mėn. kas mėnesį ir vėliau kas 3-6
mėn. tirti eritrocitų, diferencinį leukocitų ir trombocitų
skaičių bei kepenų funkciją, taip pat reguliariai
tirti inkstų funkciją. Perspėti pacientą, kad
vartotų pakankamai skysčių, o pastebėjęs kraujavimą,
kraujosruvų, purpurą, pajutęs gerklės skausmą,
karščiavimą ar bendrą negalavimą be aiškios
priežasties, nedelsdamas kreiptųsi į gydytoją.
Šaltinis | Vaistų žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Fiziologijos ir farmakologijos institutas | Medicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas, Medicinos mokslų daktaras Arvydas Milašius | Vidaus ligų klinika | Medicinos mokslų daktarė Palmira Leišytė