Depresija

Anatomija

Depresija yra psichinė liga, kuri tiesiogiai veikia smegenų funkcijas ir cheminius procesus. Pagrindiniai smegenų regionai, susiję su depresija, yra priekinė žievė, amygdala ir hipokampas. Priekinė žievė atsakinga už emocijų reguliavimą, sprendimų priėmimą ir socialinį elgesį. Amygdala vaidina svarbų vaidmenį emocijų, ypač baimės ir streso, apdorojime. Hipokampas, atsakingas už atmintį ir mokymąsi, gali sumažėti esant ilgalaikei depresijai, kas dar labiau pablogina ligos simptomus. Be to, cheminiai neurotransmiteriai, tokie kaip serotoninas, norepinefrinas ir dopaminas, dažnai yra disbalansuoti, kas prisideda prie depresijos simptomų atsiradimo.

Ligos aprašymas

Depresija yra sudėtinga psichinė būklė, kuri gali paveikti žmogaus nuotaiką, mąstymą ir kasdienį gyvenimą. Ji pasireiškia nuolatinėmis liūdesio, beviltiškumo ir prarasto susidomėjimo gyvenimu jausmų epizodais. Ši liga gali turėti įvairių pasireiškimų, įskaitant lengvus, vidutinio sunkumo ir sunkius simptomus, ir gali trukti nuo kelių savaičių iki metų ar ilgiau. Depresija yra svarbi, nes ji gali turėti rimtų pasekmių žmogaus sveikatai, socialiniam gyvenimui ir kasdienėms funkcijoms, taip pat padidinti savižudybės riziką.

Ligos priežastis

Depresijos priežastys yra įvairios ir gali apimti genetinius, biologinius, aplinkos ir psichologinius veiksnius. Genetiniai tyrimai rodo, kad depresija gali būti paveldima, nes šeimoje esantys nariai dažnai patiria panašias problemas. Biologiniu lygiu, cheminiai disbalansai smegenyse, ypač neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir norepinefrinas, gali prisidėti prie depresijos atsiradimo. Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, traumos, socialiniai sunkumai ir nuolatiniai gyvenimo iššūkiai, taip pat gali sukelti šią ligą. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip asmenybės bruožai ir ankstyvas psichologinis traumas, gali padidinti riziką susirgti depresija.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija – šeimos istorija depresijos atvejų gali padidinti ligos riziką.
• Psichologinės problemos – asmenybės sutrikimai, nerimas ir kitos psichinės ligos gali prisidėti prie depresijos atsiradimo.
• Aplinkos veiksniai – stresas, socialinė izoliacija ir trauminiai įvykiai gali sukelti arba pabloginti ligą.
• Fizinė sveikata – lėtinės ligos, tokios kaip diabetas ar širdies ligos, gali padidinti depresijos riziką.

Simptomai

• Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant nuolatinį liūdesį, energijos praradimą, miego sutrikimus, apetito pokyčius ir sunkumą sutelkti dėmesį. Lengvi simptomai gali būti nuotaikų svyravimai, o sunki depresija gali sukelti savižudybės mintis ir elgesį. Kiti simptomai gali apimti socialinę izoliaciją, apatiją ir interesų praradimą kasdieniame gyvenime.

Diagnostika

Depresijos diagnozė dažniausiai atliekama pagal klinikinius simptomus ir pacientų pateiktą informaciją. Psichiatrai arba psichologai naudoja standartizuotus klausimynus ir intervencijas, kad įvertintų paciento nuotaiką, elgesį ir bendrą psichinę sveikatą. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, kad būtų pašalintos kitos galimos ligos, kurios gali sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Depresijos gydymas gali būti įvairus, apimantis tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, yra dažniausiai naudojama gydymo forma. Vaistai, tokie kaip antidepresantai, taip pat gali būti skiriami siekiant atkurti cheminį disbalansą smegenyse. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama alternatyvioms terapijoms, tokioms kaip mindfulness, fizinė veikla, mitybos pokyčiai ir netgi transkranijinė magnetinė stimuliacija. Svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas ir atitiktų paciento poreikius bei būklę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas