Hidrocefalija (galvos smegenų vandenė)

Anatomija

Hidrocefalija, dar žinoma kaip galvos smegenų vandenė, yra būklė, kai smegenų skilveliuose kaupiasi per daug cerebrospinalinio skysčio (CSF). Šis skystis natūraliai cirkuliuoja aplink smegenis ir nugaros smegenis, padedamas apsaugoti šiuos organus, taip pat reguliuoti intrakranijinį spaudimą. Kai hidrocefalija atsiranda, padidėja skilvelių tūris, o tai gali sukelti smegenų audinio suspaudimą ir pažeidimą. Pagrindinės paveiktos anatomijos dalys yra smegenų skilveliai, smegenų paviršius ir galvos smegenų audiniai, kurie gali būti pažeisti dėl padidėjusio intrakranijinio spaudimo.

Ligos aprašymas

Hidrocefalija yra liga, kuri gali pasireikšti tiek suaugusiems, tiek vaikams. Ji gali būti įgimta arba įgyta. Įgimta hidrocefalija dažnai atsiranda dėl genetinių veiksnių ar vystymosi sutrikimų nėštumo metu, o įgyta forma gali atsirasti po traumų, infekcijų ar navikų. Svarbu pažymėti, kad ši liga gali sukelti rimtų neurologinių problemų, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma. Hidrocefalija gali paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, sukelti neurologinius sutrikimus ir net mirtį.

Ligos priežastis

Pagrindinės hidrocefalijos priežastys gali būti skirstomos į keletą kategorijų. Pirmiausia, gali būti sutrikusi cerebrospinalinio skysčio gamyba arba absorbcija. Antra, gali būti obstrukcija, kuri trukdo skysčiui cirkuliuoti, pavyzdžiui, navikai ar cistos. Trečia, uždegiminiai procesai, tokie kaip meningitas, gali sukelti hidrocefaliją. Kiti veiksniai, tokie kaip traumos ar įgimti anomalijos, taip pat gali prisidėti prie šios ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: šeimos istorija hidrocefalijai gali didinti riziką.
• Nėštumo komplikacijos: infekcijos ar medžiagų apykaitos sutrikimai nėštumo metu gali sukelti įgimtą hidrocefaliją.
• Traumos: galvos traumos gali sukelti skysčio kaupimąsi.
• Infekcijos: meningitas ir kitos centrinės nervų sistemos infekcijos gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai hidrocefalijos simptomai gali apimti galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, regos sutrikimus, pusiausvyros problemas, atminties sutrikimus ir elgesio pokyčius. Vaikams gali pasireikšti galvos dydžio padidėjimas, dirglumas ir vėlavimas vystymesi. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos stadijos ir intrakranijinio spaudimo lygio.

Diagnostika

Hidrocefalijos diagnozė paprastai pradedama nuo klinikinio įvertinimo, kurio metu gydytojas atlieka neurologinį tyrimą. Toliau gali būti naudojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad būtų galima įvertinti smegenų struktūras ir skilvelių dydį. Be to, gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip smegenų skysčio analizė, siekiant nustatyti galimas infekcijas ar kitus sutrikimus.

Gydymas

Hidrocefalijos gydymas gali būti tiek medicininis, tiek chirurginis. Dažniausiai taikomas gydymo metodas yra šuntavimo sistema, kuri leidžia nutekėti pertekliniam cerebrospinaliniam skysčiui. Šis šuntas paprastai įdedamas į smegenis ir nukreipia skystį į kitus kūno regionus, kur jis gali būti absorbuojamas. Be to, gali būti taikomi vaistai, kurie padeda sumažinti intrakranijinį spaudimą. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip endoskopinė trepanacija, taip pat gali būti naudojami, siekiant pagerinti skysčių cirkuliaciją smegenyse. Svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir ligos priežastis.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas