Hipopituitarizmas

Anatomija

Hipopituitarizmas yra liga, susijusi su hipofizės funkcijos sutrikimu. Hipofizė, esanti smegenų bazėje, yra svarbus endokrininis organas, kuris gamina įvairius hormonus, reguliuojančius kitų endokrininių liaukų, tokių kaip skydliaukė, antinksčiai ir lytinės liaukos, veiklą. Dėl hipofizės hormonų trūkumo gali sutrikti daugelio organizmo sistemų veikla, įskaitant augimo, metabolizmo ir reprodukcijos sistemas. Tai gali lemti įvairius fiziologinius pokyčius ir simptomus, kurie gali paveikti bendrą paciento sveikatos būklę.

Ligos aprašymas

Hipopituitarizmas yra būklė, kai hipofizė gamina nepakankamą kiekį hormonų, reikalingų normaliam organizmo funkcionavimui. Tai gali būti įgimta arba įgyta liga, kurios metu sutrinka hormonų, tokių kaip augimo hormonas, adrenokortikotropinis hormonas (AKTH), tirotropinis hormonas (TSH) ir gonadotropiniai hormonai, gamyba. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip augimo sutrikimai vaikams, reprodukcijos problemos suaugusiems, taip pat gali paveikti medžiagų apykaitą ir bendrą organizmo funkciją.

Ligos priežastis

Hipopituitarizmo priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima:

• Navikai hipofizėje, kurie gali slopinti hormonų gamybą;
• Traumos, tokios kaip galvos smegenų sužalojimai, kurie gali paveikti hipofizės veiklą;
• Infekcijos, tokios kaip meningitas ar tuberkuliozė, galinčios pažeisti hipofizę;
• Autoimuninės ligos, kurios gali paveikti hipofizės audinius;
• Paveldimos genetinės ligos, tokios kaip Kallmann sindromas, kurios gali sukelti hipofizės hormonų trūkumą.

Rizikos faktoriai

• Traumos ir sužalojimai galvos srityje – gali padidinti hipopituitarizmo riziką, nes jie gali pažeisti hipofizės struktūras.
• Genetiniai veiksniai – šeimyninė istorija su endokrininiais sutrikimais gali padidinti riziką.
• Infekcijos – tam tikros infekcinės ligos, ypač tos, kurios veikia centrinę nervų sistemą, gali sukelti hipofizės pažeidimą.

Simptomai

• Simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo to, kurie hormonai yra trūkstami. Dažniausi simptomai yra:
  • Augimo sutrikimai vaikams;
  • Nuovargis ir silpnumas;
  • Mažas kūno svoris arba nutukimas;
  • Menstruacijų sutrikimai moterims;
  • Libido sumažėjimas ir nevaisingumas suaugusiems;
  • Žemas kraujospūdis ir hipoglikemija;
  • Psichologiniai pokyčiai, tokie kaip depresija ir nuotaikų svyravimai.

Diagnostika

Hipopituitarizmo diagnozė dažniausiai pradedama nuo paciento anamnezės ir fizinio ištyrimo. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus, siekiant patikrinti hormonų lygius. Papildomi tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojami hipofizės struktūrai įvertinti ir nustatyti galimus navikus ar kitus pažeidimus. Taip pat gali būti atliekami testai, vertinantys hipofizės reakciją į stimuliacinius hormonus.

Gydymas

Hipopituitarizmo gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir hormonų trūkumo pobūdžio. Dažniausiai taikomas hormonų pakaitinė terapija, kurioje pacientui skiriami trūkstamų hormonų pakaitalai, tokie kaip kortizolis, tiroidiniai hormonai ar lytiniai hormonai. Be to, jei hipopituitarizmą sukelia navikas, gali prireikti chirurginio gydymo arba radioterapijos. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima genų terapiją ir naujus vaistus, kurie gali padėti reguliuoti hormonų gamybą. Taip pat svarbu nuolat stebėti pacientų būklę ir prireikus koreguoti gydymo planą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas